Marinos Stepnovos romaną „Lazario moterys“ skaičiau neįprastai ilgai. Beveik dvi savaites. Taip jau susiklostė – darbai, vaikai, vėjas, tarpsezoninė melancholija, lyg kas nežinotų visų madingiausių pasiteisinimų. Natūralios ir nenatūralios tylos pauzės tęsdavosi po kelias dienas, paskui vėl leisdavau kalbėti romanui. Gal ir gerai, kad šitaip [...]
Šios dienos, šios savaitės ir net atspindys rytinės kavos paviršiuje - viskas apie skambėjimą. Kažkokia minčių polifonija. "Ką daryti? Kaip daryti? Jei... Ne. Gal?". Taip stumiuosi per projektą, kuriame dabar dalyvauju. Vienas etapas lyg ir baigiasi. Kažkas sakė, kad per daug rūpinuosi, kad koks skirtumas. [...]
„Laive dauguma buvome išprususios, todėl neabejojome tapsiančios geromis žmonomis. Žinojome, kaip virti ir siūti. Žinojome, kaip patiekti arbatą, kaip kurti puokštes, kaip valandų valandas tyliai klūpoti ant plačių plokščių pėdų ir nepratarti absoliučiai nieko prasmingo“ (12 p.). Japonų šaknis turinčios rašytojos Julie Otsuka romanas „Buda [...]
Lietuvos rašytojų sąjunga po pirmosios knygos konkurso šįkart išleido dvi knygas. Nugalėtojos Ramunės Brundzaitės „Drugy, mano drauge“ ir prizinę vietą užėmusios Dovilės Kuzminskaitės „Namas su paukščio ženklu“. Abi įsileidau į savo namus ir laiką, atsiverčiau ir buvau kaipmat įtraukta. Įdomus sutapimas – abiejų autorių pirmosios [...]
Aikštelė prie parodų rūmų sausakimša. Šalia įėjimo dega fakelai. Salė antrame aukšte pilna žmonių. Daugelis vyresnio amžiaus. Daugelis su gėlėmis. Toli, pačiame priekyje, puošniame krėsle sėdi pats maestro Vaclovas Straukas. Net iš savo vietos pačiame gale matau, kad jis jaudinasi. Lapkričio 8d. garsusis Klaipėdos fotografas [...]
Kai kam nors pasakote jums labiausiai patinkančios knygos pavadinimą - pasakote kur kas daugiau nei išduodami mylimiausią spalvą ar miestą.
Man trūksta hematogeno. Rudeniškai skauda galvą. Namuose kažkur pasimetė generalinė tvarka. Paryčiais aplink lovą zyzdamas skraido nemirtingas uodas, o gal sąžinės priekaištai. Neklauskit.
Šią savaitę gavau naują "Baltijos" almanachą. Visai kitokį nei pernykštis. Kaip tik rezgu Kultūrpoliui tekstą kas ir kaip ten yra. O su jumis pasidalinsiu pirmu puslapiu (po turinio). Stasys Jonauskas. Žemaičių regiono poetas. Jotvingių premijos laureatas. Įsiklausantis ir įsižiūrintis į aplinką. Pamatantis ir išgirstantis už [...]
Skaitymas nėra lengvabūdiškas laigymas laukinėje žemėje, nes, būkime protingi, laukinėje žemėje lengvabūdžiai yra valgomi pusryčiams.
Užsiverčiau kalną darbų, tempas auga. O aš nežinau kaip sužongliruosiu viskuo. Ir svarbiausia, KADA SKAITYSIU?! Gerai kai yra knygų, kurios jau skaitytos ir tereikia atsiversti puslapį, akimis užsikabinti už pirmos eilutės, o visa kita pareina savaime. Tap tap. Ir vėl visi seni įspūdžiai suburbuliuoja. Tap [...]
Šią savaitę Klaipėdoje vyko knygų mugė. Joje dalyvavo mažos ir vidutinės leidyklos. Apie knygų mugę atskirai rašysiu Kultūrpoliui (kada jis beatgimtų). Čia įdedu kelias mažas sąžiningas impresijas ir dvi nedideles, bet svarias knygas. Nuotraukoje matote kaip Kamilė varto naująją Elenos Karnauskaitės poezijos knygą "Užpustomi" (Išleido [...]
(Įrašas vėluoja vieną dieną. Per neapsižiūrėjimą renginyje buvau su nusibaigusiu fotoaparatu. Teko palaukti dieną, bet Asta Esu draugiškai ištiesė pagalbos ranką - jai ir dėkoju už gražias fotografijas) Vaikas taškosi vonioje, mano pačios alkūnės netelpa ant stalo, nukrauto knygų, užrašų ir straipsnių kopijų šūsnimis. Vakaras [...]
"Tie meilės malonumai, kuriuos mes sykiu patyrėme, man buvo tokie saldūs, kad aš nė dabar negaliu jais bjaurėtis, nei jų užmiršti. Kad ir kokion vieton patraukčiau, jie visuomet pasirodo priešais mano akis, žadina savuosius troškimus, - netgi per miegą nesusilaiko nuo apgaulingų reginių"
Clandestinus nerimsta. Tas žmogus nuolat juda, greitai kalba. Kiek matau, visada apsirengęs juodai, pasitempęs. Atrodo kiek atsajus, bet jau sveikinantis pakliūni į pietietišką glėbį. Clandestinus yra rašytojas ir vertėjas, dar galima pridurti žurnalistas, scenaristas. Jo biografijoje daugybė įdomių faktų, bet visų nevardinsiu vien dėl to, [...]
Šį savaitgalį planavau ištiesti kojas, užsidegti cigarą (i kid, i kid), nusilakuoti kojų nagus ir nieko neveikti. Bet prisiminiau, kad Vilniuje, kuris nuo Klaipėdos yra nutolęs daugiau nei 300 km., vyksta antrasis Vilniaus knygų festivalis. Nieko neliko tik susikrauti sukneles, atsibučiuoti su pupuliukais ir ruoštis [...]
