var _gaq = _gaq || []; _gaq.push(['_setAccount', 'UA-126133-5']); _gaq.push(['_trackPageview']); (function() { var ga = document.createElement('script'); ga.type = 'text/javascript'; ga.async = true; ga.src = ('https:' == document.location.protocol ? 'https://ssl' : 'http://www') + '.google-analytics.com/ga.js'; var s = document.getElementsByTagName('script')[0]; s.parentNode.insertBefore(ga, s); })();

Yearly Archives: 2013

Marijus Širvinskas pasakoja apie rašymą

Atsipūskit, draugai. Pagaliau įrašas, kuriame jūsų niekas nevers grožėtis mano suknelėmis ar klausytis apie mano mizerį. Pamaniau, kad jei jau kantriai čia užsukate - tikrai nusipelnote susipažinti ir su tikrai įdomiais žmonėmis. Su keliais jau supažindinau. Šįkart prisikalbinau Marijų Širvinską. Prisipažinsiu, kad jis mane šiek [...]

W. Somerset Maugham. Skustuvo ašmenys.

Praėjusią vasarą atradau rašytoją. Žinot kaip būna. Imi ir atrandi. Vartėmės lovoje, važiavome prie jūros, išdykavome vonioje. Et... tas malonus naujų santykių švelnumas. Žodžiu, praėjusią vasarą namų bibliotekoje atkapsčiau knygą "Aistrų našta". Pasiraukiau įsivaizduodama krakmolytas apykakles, bet atsiverčiau. Atsipeikėjau kai buvau perskaičiusi visas namie buvusias [...]

Po Jūros šventės

Praėjusios savaitės pradžioje pastebėjau, kad prie vietinės maisto prekių parduotuvės ėmė gausėti dėdžių ryškiai raudonais veidais, standžiomis senamadiško kirpimo kelnėmis ir rožiniais sidro gėraliukais rankose (pavyzdžiui 9 val. ryte). Paskui visas feisbukas užvirė pranešimais apie kažkokią karalystę. Galvoju, "Ką? Kur? Kas išprotėjo?". Galiausiai pasiekiau tyrą [...]

Bangų stebėtojojams

Jei gyvenčiau kur nors netoli jūros, garbės žodis, nieko nelaukdama užsisakyčiau Gavin Pretor-Pinney knygą "The Wavewatchers's companion". Saulei pliskinant į nugarą (nepamirštam apsauginio kremo!) skaityčiau ją gulėdama ant smėlio. Būtinai su saulės akiniais, nes kitaip šviesa, atsispindinti nuo balto puslapio būtų pernelyg akinanti. Taip pat [...]

„Ak, kad ji niekada nesibaigtų ta miela kelionė!”

Šiandien nelyja, bet oras kupinas lietaus. Nematomo, bet nujaučiamo. Medžiai besiblaškančiais lapais atrodo nori užverti mane mano virtuvėje. Jų kupolai skleidžiasi aplink, užpildydami tą menką dar likusį dangaus tarpelį. Žaliame kokone liekame susiglaudę - aš, uodai, šlapia žolė, alyvų kvapas ir nieko apie pasaulio pabaigą [...]

Go to Top