Tebegirdžiu motinos balsą, skubiai ir nenoriai atkalbantį man mano priešistorę. Žinau, kad gimiau lyg įlūžusiame laike, tamsiame jo dugne. Mano jauna motina nieko iš jo nebegalėjo tikėtis. Ir savo kūdikiui nieko. Senovinė žemaičių troba dar su moline asla tvino moterų sielvartu, ašaromis. Bet man užteko šilumos ir rūpesčio, kad įsikabinčiau“ Vartai į abi puses, 58 p.