Mergaitė sutiko berniuką. Berniukas sutiko mergaitę. Istorijos pabaiga.

Net jei mokslininkai tvirtina, kad žmogui svarbiausia yra meilė, vien jos nepakanka. Ypač jei kalbama apie gerą knygą (nors nesakau, kad geroje knygoje negali būti meilės).

Šiame tinklaraštyje mėginu suprasti, kas slypi po paviršiniais pasakojimo klodais. Jau žinau, kad tereikia nebijoti kraujo ir plyštančios odos garso, nesibjaurėti plikų kaulų armatūra, neišsigąsti staiga stojančios tylos. Ji truks tik akimirką. Tada sužydi gėlė, kažkas spynoje pasuka automobilio užvedimo raktelį, įvyksta dar keli pasaulinės reikšmės mikroįvykiai ir pasakojimas parodo savo tikrąjį veidą.

48398220_372597633310931_1843303180650151936_n

Esu tik kasdienė tyrinėtoja. Skaitau nuo neatmenamų (sau) laikų, bet rašyti ėmiau kiek vėliau. Studijavau žurnalistiką, vėliau semiotiką. Laikui einant rašiau vis daugiau ir vis įvairesnių tekstų. Ko tik nerašiau iš tiesų – rašiau apie žiemines padangas, apie ekologinį ūkį, apie meną, kalbinau žmones. Tekstai klostėsi į straipsnius laikraščiuose ir žurnaluose.

Paskui netyčia darbų apimtys didėjo. Buvau paprašyta parengti tekstus reprezentacinei knygai „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“. 2019 m. pristačiau jau savo pačios inicijuotą knygą – alternatyvų Klaipėdos miesto gidą.

Kam dar neaišku – gyvenu Klaipėdoje.

 

Kartais darbų būna tiek daug, kad neturiu laiko skaityti (!). Bet kai tik atsigaunu – viską pamiršusi krentu į Kindle ir lentynose susikaupusias knygų kauges.

Į Oriksę grįžtu aprašyti (ir taip iš naujo apmąstyti) labiausiai patikusių knygų.

Jei rasite ką nors įdomaus sau – į sveikatą.

 

P.S. Ačiū Pauliui ir Ingai už nuotraukas.