Sekdama geriausiomis geltonosios spaudos tradicijomis noriu jus supažindinti su viena nepaprasto ryškumo žvaigžde (bent jau mano padangėje). Mūsų mieste plakatų su jos veidu daugiau nei kurio nors politiko (anot mano brangaus vyro). Gali būti, kad ją jau žinote - galbūt kartu mokėtės, gal matėte ją [...]
Nepažįstu rytojaus. Nemėgstu alkoholio. (ir cigarečių). Neturiu kantrybės. Vis dar esu įsimylėjusi vyrą (kaip? kodėl?). Ar čia (pakankamos) paslaptys? Sakysit, kad nelabai. Paslaptys turėtų būti kokios nors gėdingos, gal nešvankios. Tada bent jau būtų įdomu skaityti. Arba gal paslaptys gali būti kitiems visai neįdomios. Bet [...]
Taip seniai kur nors keliavau. Check-in viešbutyje. Kava nežinomoje kavinėje. Neįprasta miesto spalvų schema. Televizorius. Pusryčiai, kurių nereikia ruošti. mmmm.. Čia Auksinis berniukas. Taip jį vadina vietiniai. Tie, kurie dienomis atveda statulos papėdėje pažaisti vaikus ir tie, kurie vakarais nusėda aikštę supančius laiptus vienai ar [...]
Na ir ką aš galiu papasakoti... Tyliu ar kalbu - laikas eina. Balandžio 5 d. mirė Marcelijus Martinaitis. Balandžio 6 d. Mažasis Princas atšventė 70-metį. Balandžio 7 d. mačiau skrendant dvi gulbių rikiuotes. Balandžio 8 d. labai smarkiai snigo. ir t.t. Nesvarbu kas nutinka - [...]
Sakoma, kad įrašus reikia rengti periodiškai, o aš vis kur nors nuklystu. Štai ir dabar. Už langų nuostabi pūga. Vaikas miega. Raminamai ūkia skalbimo mašinos centrifuga. Rašau "Sniego vaiko" apžvalgą. Namuose vis randu kokio nors velykinio pyrago riekelę. Perfection. Bet blogas lieka apleistas. Norėdama kiek [...]
Ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai - O mylimas pavasari, Manęs jau neberasi - - Šia rimta S. Nėries eilėraščio dalimi kreipiuosi į pavasarį. Mat Didysis šeimos žmogus, remdamasis savo kaulais ir įmantriomis orų prognozėmis, apšvietė mane, kad šals dar visą balandžio mėnesį. Laba [...]
Aš myliu kates. Katės myli mane. Tiesa, dvi mano paskutinės savo gyvenimą baigė tragiškai. Viena nusižudė iššokdama iš penkto aukšto. Kita susirgo ir neatsigavo net gelbėjama veterinaro (na, bet šią ir iš prieglaudos parsinešiau pusiau nuplikusią, tad gal nereikia stebėtis). Taigi, aš myliu kates. Katės [...]
Sebastião Salgado yra vienas žymiausių gyvų fotomenininkų. Jo parodos sutraukia minias žmonių ir manoma, kad jose yra apsilankę daugiau lankytojų, nei bet kokio kito fotografo parodose. S. Salgado visada susilaukia didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Jis žinomas savo kruopščiomis, ilgus metus kuriamomis foto esė, kuriose mėginama geriau [...]
Su švente. Šį savaitgalį nuo kilimo nurinkome pusę pakelio ryžių (neklauskit, improvizavome Montesori tema), po sofa radome keletą brangių seniai dingusių naminių gyvūnėlių (juokauju, juokauju), pagauta įkvėpimo kepiau itališką pyragą. Ir galiausiai. Pabaigėme žiūrėti "Battlestar galactica" serialą. Kas tokio nežinot - patys kalti. Kas žinot [...]
Sekmadienio rytą Vilniuje negailėjome sau kavos. Mūsų laukė ilga kelionė, bet prieš tai - ekskursija po VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą. Tai - ambicingas, kruopščiai planuotas ir vykdytas projektas. Apie jį pirmą kartą išgirdau dar gyvendama Vilniuje. Pamenu, po paskaitų užsukau pas draugą Vincą, [...]
Praėjusią savaitę pasidavėm tolimam šauksmui ir išvažiavom į knygų mugę. Išvažiavom dviese su Mažuoju šeimos žmogumi. Traukiniu. Tai buvo įdomi ir ilga kelionė. Mūsų laiptinėje gyvena geraširdžiai žmonės, kurie karts nuo karto ant Mažojo šeimos žmogaus vežimo rankenos pririšę palieka balionų. Jau buvom radę gėlę, [...]
Šiaip jau lyg ir metas pradėti zyzti, kad ilgiuosi pavasario, kačiukų, sezoninės rujos, šilto vėjo ir saulės. Lyg ir mėginu pokalbyje kartais mestelėti tą pavasario ilgesio kortą, bet labai jau nenuoširdžiai pavyksta. Nes reikalas tas, kad dar nesiilgiu (be to pavasariais man siaubingai skauda galvą). [...]
Atsikėlėme kai dar buvo tamsu. Aš kiek prasikrapščiau akis ir išgėriau geltonosios arbatos (iš tiesų ji ruda). Mažasis žmogus į kelią išsiruošė pusiau užsimerkęs. Koks skirtumas. Svarbu, kad kitoje gatvės pusėje stovėjo keleivinis traukinys. Su uniformuotomis tetomis, pigia kava ir patogiomis sėdynėmis. Ko daugiau gali [...]
Milane yra tokia Vita. Jos plaukai garbiniuoti (velnias, visada pavydžiu garbanėms). Jos šypsena graži, akys gražios, ji pati labai gera. Ne banaliai, bet gražiai gera. Kai mes susitikdavome, aš patyliukais stebėdavausi, iš kur išvis atsiranda tokie geri žmonės. Na, aš irgi gera. Labai gera. Bet [...]
Sekmadienis buvo ne tik švininio dangaus diena. Pilkėjančio pilkumo dangaus diena. Ne tik diena, kai kepiau vaivorykštinį upėtakį ir aiškinausi važiavimo per lygiareikšmes sankryžas taisyklių. Sekmadienį buvo vasario 3 d. O 1874 m. vasario 3 d. gimė Gertrude Stein. Šios moters namai Paryžiuje kartais visai [...]
