var _gaq = _gaq || []; _gaq.push(['_setAccount', 'UA-126133-5']); _gaq.push(['_trackPageview']); (function() { var ga = document.createElement('script'); ga.type = 'text/javascript'; ga.async = true; ga.src = ('https:' == document.location.protocol ? 'https://ssl' : 'http://www') + '.google-analytics.com/ga.js'; var s = document.getElementsByTagName('script')[0]; s.parentNode.insertBefore(ga, s); })();
Pagrindinis

Knygos

Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990

"Klaipėda - ypatingas miestas. Degintas, ardytas, planuotas ir perstatytas. Klaipėdos istorijai nėra analogo visame buvusios TSRS ir galbūt visos Europos miestų kontekste. Regis, mažai čia kas lietuviško, dar dažniau - žmogiško. Tačiau tos pačios gyvenamosios dėžutės, projektuotos Petropavlovsko-Kamčiatskui ir Klaipėdai, kažkuo skiriasi. Tipiniai projektai yra kartu ir tipiniai gyvenimai. Kiek jų? 5, 10 ar visi 200 tūkstančių? Į tai bandoma atsakyti šioje knygoje" T. S. Butkus.

Read More

M. Šidlauskas: „Turėjau iliuziją, kad bus paprasta klausimų-atsakymų knyga“

Tebegirdžiu motinos balsą, skubiai ir nenoriai atkalbantį man mano priešistorę. Žinau, kad gimiau lyg įlūžusiame laike, tamsiame jo dugne. Mano jauna motina nieko iš jo nebegalėjo tikėtis. Ir savo kūdikiui nieko. Senovinė žemaičių troba dar su moline asla tvino moterų sielvartu, ašaromis. Bet man užteko šilumos ir rūpesčio, kad įsikabinčiau“ Vartai į abi puses, 58 p.

Read More

Jovita Saulėnienė, „noriu savo knygas vadinti kultūros ekologijos knygomis”

Galima žiūrėti į jūrą iš kranto arba galima žiūrėti iš jūros į krantą. Tas pats ir šiuo atveju – ar iš praeities į dabartį, ar iš dabarties į praeitį. Fiksuojant pokyčius galima nutiesti tiltą tarp praeities ir dabarties.

Read More

Kelionių knygos

"Jis sutinka duoti interviu, jei nevilkėsiu savo džinsinio švarkelio: jis per daug neoficialus. Po to nurodymai dėl drabužių pasidaro vis specifiškesni. "Aš sutiksiu duoti interviu, jei jūs dėvėsite mažiau drabužių, jei ateisite tik su bikiniu", - sako jis ir visa jo vyriška palyda ima nervingai juoktis. Aš nustebinta, kad su manimi šitap kalba. Netgi Žirinovskis" 217 p. J. Gould

Read More

Samuel Noah Kramer „Istorija prasideda Šumere“

Beveik tūkstantmetis iki hebrajams užrašant Bibliją, o graikams „Iliadą“ ir „Odisėją“, šumerai jau turėjo užrašę visą savitą literatūros lobyną – mitus, epinius pasakojimus, raudas, himnus, patarles ir t. t. Juokaujama, kad šumerai buvo raštininkų tauta – svarbiausias apčiuopiamas jų palikimas – glaudžiai, smulkiai prirašytos molinių lentelių bei jų fragmentų rietuvės muziejuose. Iki šiol ne visos jos perskaitytos ir išverstos.

Read More

Paskutinės vasaros aistros Palangoje

-Prispirksim daug vodkės. - Jo, o tada galėsim vodkinti. Blogas elgesys, žinau, klausytis svetimų pokalbių. Bet nesusilaikiau kai, nejučia įtraukus pilvą, nužiūrinėjau vakaro planus kuriančias sexy-times bimbetes Palangoje. Ir išvis, sakykit, kokie normalūs žmonės begeria vodkę? Tikrai - šeikinkit kubalibres, gerkit burboną, tekilą, martinį, skęskit [...]

Read More

Laiškų laiškais karveliais ir raketomis

Sveiki, pūkeliai, Pro šalį šmėžuoja koplytstulpiai, ledynmečių pėdsakai, grybautojai, gandrai, žodžiu, Žemaitija. Automobilis šokinėja kelio kalniukais ir jų nelygumais (lopas ant lopo ir dar lopas), o aš rašau jums laišką. Iškart atsiprašysiu jei būsiu kiek irzli - baisingai pavargau nuo perdėm kultūringos dienos: baigianti apsamanoti [...]

Read More

Žemėlapių ir atradimų dienos

„Man gimus mama nusistebėjo: „Koks gražiukas Tvimsiukas, švelnutsi kaip Vešlivešli Sala. Tavo vardas bus Putšimėlis“. Mama mane pabučiavo, o tėtis pakėlė ant delno ir parodė pasauliui, žvaigždėms ir mėnuliui. Jis tarė: „Štai mūsų naujagimis Putšimėlis!“ Mane išvydo visas pasaulis, o aš pamačiau, koks tas pasaulis didelis: viršuj dangus, apačioj mano slėnis ir mano šeima vidury“

Read More

Bruno le Coutre. Mano miestas Klaipėda. 1900–1939 metai

„Velionis mano broliukas sykį buvo apkaltintas kaip nelabai padorių piešinių autorius. Viena susijaudinusi mama pasiskundė klasės mokytojui. Šis nenurimstančiai poniai pasakė: „Ką padarysi, tai šiuolaikinis jaunuolis, kuris savarankiškai šviečiasi pažindamas žmogaus kūną ir kada nors bus gydytojas.“ Paskutiniai žodžiai ne visiškai atspindėjo tiesą. Su jaunuoliu akis į akį jis, matyt, kalbėjo visai kitaip.“

Read More

Tai kaip ten iš tiesų yra – utopija ar antiutopija?

Pagrindinis darbo jėgos ir maisto šaltinis yra tobulos žmonijos priešaušryje išvesta nauja gyvūnų, storų, rūšis. Iš jų gaminamos skanios dešrelės, jie aria laukus ar (gerai apmokius) skalbia skalbinius. Fiziškai storai labai panašūs į žmones. Galima būtų sakyti, kad identiški - akys, plaukai, oda, rankos, kojos ir t.t. Bet kaip teisingai pastebėjo vieno mėsos kombinato darbuotojas (o gal darbuotoja, nebepamenu), nereikia gyvulio lyginti su žmogumi, prasidėdu sumaištis, juk ir istoriniais laikais, skerdžiant kiaules niekas nepergyveno, kad jų širdis labai jau panaši į žmogiškąją. Valgė ir nesiskundė.

Read More
Go to Top