"Ateina nauja karta žmonių, kuriems rūpi ne autorius, kūrinio statusas, bet skaitymo metu patiriamos emocijos. Jie iš skaitymo tikisi konkrečių pojūčių: ilgesio, baimės, įkvėpimo" V. Grigas
"Tavo judesiai yra manyje, pažįstu tave nuo seniaussių laikų, pažinojau tave nuo pat pirmos akimirkos, bet netapau artimesnis. Gerai šitaip: nesaugosiu kiekvieno tavo žingsnio, negalėsiu padėti, jei pargriūsi: jei lūš tavo koja, tu žūsi, kaip kad aš žūčiau. Aš žiūriu, kaip tu eini, žiūriu, žiūriu... žiūriu, kaip plauki tarp gluosnių ir žolynų it pilnatis rugpjūtį, o kai pailsti ir užmiegi, sėdžiu šalia ir žiūriu į tavo veidą: per miegus šypsaisi - arba bijai; klausausi tavo alsavimo ir nebijau, kad jis nutrūks. Vieną dieną tai atsitik; mes kelionėje" (67 p.).
"Klaipėda - ypatingas miestas. Degintas, ardytas, planuotas ir perstatytas. Klaipėdos istorijai nėra analogo visame buvusios TSRS ir galbūt visos Europos miestų kontekste. Regis, mažai čia kas lietuviško, dar dažniau - žmogiško. Tačiau tos pačios gyvenamosios dėžutės, projektuotos Petropavlovsko-Kamčiatskui ir Klaipėdai, kažkuo skiriasi. Tipiniai projektai yra kartu ir tipiniai gyvenimai. Kiek jų? 5, 10 ar visi 200 tūkstančių? Į tai bandoma atsakyti šioje knygoje" T. S. Butkus.
Boris Vian buvo produktyvus menininkas - jis rašė, vertė, konstravo netradicinius instrumentus ir grojo. Ne visi "Dienų putos" gerbėjai žino, kad B. Vian buvo žinomas vardas Prancūzijos džiazo erdvėje: bendradarbiavo su Miles Davis, Duke Ellington - grojo, rašė apie džiazo muziką.
Tebegirdžiu motinos balsą, skubiai ir nenoriai atkalbantį man mano priešistorę. Žinau, kad gimiau lyg įlūžusiame laike, tamsiame jo dugne. Mano jauna motina nieko iš jo nebegalėjo tikėtis. Ir savo kūdikiui nieko. Senovinė žemaičių troba dar su moline asla tvino moterų sielvartu, ašaromis. Bet man užteko šilumos ir rūpesčio, kad įsikabinčiau“ Vartai į abi puses, 58 p.
Galima žiūrėti į jūrą iš kranto arba galima žiūrėti iš jūros į krantą. Tas pats ir šiuo atveju – ar iš praeities į dabartį, ar iš dabarties į praeitį. Fiksuojant pokyčius galima nutiesti tiltą tarp praeities ir dabarties.
"Jis sutinka duoti interviu, jei nevilkėsiu savo džinsinio švarkelio: jis per daug neoficialus. Po to nurodymai dėl drabužių pasidaro vis specifiškesni. "Aš sutiksiu duoti interviu, jei jūs dėvėsite mažiau drabužių, jei ateisite tik su bikiniu", - sako jis ir visa jo vyriška palyda ima nervingai juoktis. Aš nustebinta, kad su manimi šitap kalba. Netgi Žirinovskis" 217 p. J. Gould
Atleiskite už nesklandumus svetainėje - ORIKSE tvarko savo namus. Po remonto seka įkurtuvų šventė!
Gal nepasigausiu pūslės uždegimo, murmu pati sau, išsitiesdama ant apšarmojusios žolės. Nespėju įsitaisyti, o ant veido nutyška keli šuns seilių gliutulai - virš manęs rymo rūpestingas raukšlėtas snukis - kodėl sustojome? Kas dabar bus? Nuvaikau imituotu lazdos švystelėjimu į krūmų tankmę kairėje - keturkojis šešėlis [...]
Beveik tūkstantmetis iki hebrajams užrašant Bibliją, o graikams „Iliadą“ ir „Odisėją“, šumerai jau turėjo užrašę visą savitą literatūros lobyną – mitus, epinius pasakojimus, raudas, himnus, patarles ir t. t. Juokaujama, kad šumerai buvo raštininkų tauta – svarbiausias apčiuopiamas jų palikimas – glaudžiai, smulkiai prirašytos molinių lentelių bei jų fragmentų rietuvės muziejuose. Iki šiol ne visos jos perskaitytos ir išverstos.
(Klaipėdos) augimo mastai buvo didžiuliai: žvejybos, medienos pramonė, laivų statybos pramonė. Bet miesto planuotojų vizijos ne visada pasitvirtindavo – žvejybos rajonas buvo suplanuotas 40 000 gyventojų, o jame apsigyveno tik 5000 gyventojų. Ir dabar jį pervažiavus matyti, kad tai urbanistinės džiunglės, projektuota ir planuota kaip pakliuvę.
Simptomai: Tylos troškulys; Iš batų byrantys pušų spygliai; Kelios erkės pašikny; Nepaliekantis samanų kvapas; Laiko nuvertėjimas; Striukės kapišone įsikūręs voras; etc. Prisimenate J. R. R. Tolkieno atrastus ir puikiojoje „Žiedų valdovo“ trilogijoje aprašytus medžių piemenis, entus? Tai štai, man atrodo, kad vyksta kai kas, [...]
"Prabėgo vasara - Palangoje visur tuščia. Uždarytas kurhauzas, kavinės, kioskai, viskas mirė. Gatvės pustuščios. Prislėgta nuotaika ir tikrai niūrus ir nuobodus gyvenimas. Nei kino, nei teatro, tik retkarčiais suruošiamas vakarėlis, bet po jovėl nieko. Net laikraščių negalima nusipirkti žiemą Palangoje" ("Diena", 1933 m. 76 p.)
-Prispirksim daug vodkės. - Jo, o tada galėsim vodkinti. Blogas elgesys, žinau, klausytis svetimų pokalbių. Bet nesusilaikiau kai, nejučia įtraukus pilvą, nužiūrinėjau vakaro planus kuriančias sexy-times bimbetes Palangoje. Ir išvis, sakykit, kokie normalūs žmonės begeria vodkę? Tikrai - šeikinkit kubalibres, gerkit burboną, tekilą, martinį, skęskit [...]
Sveiki, pūkeliai, Pro šalį šmėžuoja koplytstulpiai, ledynmečių pėdsakai, grybautojai, gandrai, žodžiu, Žemaitija. Automobilis šokinėja kelio kalniukais ir jų nelygumais (lopas ant lopo ir dar lopas), o aš rašau jums laišką. Iškart atsiprašysiu jei būsiu kiek irzli - baisingai pavargau nuo perdėm kultūringos dienos: baigianti apsamanoti [...]
