var _gaq = _gaq || []; _gaq.push(['_setAccount', 'UA-126133-5']); _gaq.push(['_trackPageview']); (function() { var ga = document.createElement('script'); ga.type = 'text/javascript'; ga.async = true; ga.src = ('https:' == document.location.protocol ? 'https://ssl' : 'http://www') + '.google-analytics.com/ga.js'; var s = document.getElementsByTagName('script')[0]; s.parentNode.insertBefore(ga, s); })();

Home Blog Style 1

liepos 2015

birželio 2015

Žemėlapių ir atradimų dienos

By |2015-06-23T12:46:04+00:0023 birželio, 2015|Dienoraštis, Knygos|

„Man gimus mama nusistebėjo: „Koks gražiukas Tvimsiukas, švelnutsi kaip Vešlivešli Sala. Tavo vardas bus Putšimėlis“. Mama mane pabučiavo, o tėtis pakėlė ant delno ir parodė pasauliui, žvaigždėms ir mėnuliui. Jis tarė: „Štai mūsų naujagimis Putšimėlis!“ Mane išvydo visas pasaulis, o aš pamačiau, koks tas pasaulis didelis: viršuj dangus, apačioj mano slėnis ir mano šeima vidury“

gegužės 2015

Bruno le Coutre. Mano miestas Klaipėda. 1900–1939 metai

By |2015-05-13T07:50:51+00:0013 gegužės, 2015|Knygos|

„Velionis mano broliukas sykį buvo apkaltintas kaip nelabai padorių piešinių autorius. Viena susijaudinusi mama pasiskundė klasės mokytojui. Šis nenurimstančiai poniai pasakė: „Ką padarysi, tai šiuolaikinis jaunuolis, kuris savarankiškai šviečiasi pažindamas žmogaus kūną ir kada nors bus gydytojas.“ Paskutiniai žodžiai ne visiškai atspindėjo tiesą. Su jaunuoliu akis į akį jis, matyt, kalbėjo visai kitaip.“

kovo 2015

Flamenkas – dainuojantys varguoliai, flamingai ir flamandai

By |2015-03-02T13:48:53+00:002 kovo, 2015|Dienoraštis|

Tvirtinama, kad jau 500 m. prieš mūsų erą graikų meno dirbiniuose buvo vaizduojamos su flamenku siejamos šokio pozicijos. Romėnų laikotarpiu taip pat aprašomas Pietų Ispanijos teritorijoje gyvenusių žmonių dainavimas, su bronzinėmis kastanjetėmis šokančios gražios moterys.

vasario 2015

sausio 2015

Tai kaip ten iš tiesų yra – utopija ar antiutopija?

By |2015-01-22T12:47:33+00:0022 sausio, 2015|Knygos|

Pagrindinis darbo jėgos ir maisto šaltinis yra tobulos žmonijos priešaušryje išvesta nauja gyvūnų, storų, rūšis. Iš jų gaminamos skanios dešrelės, jie aria laukus ar (gerai apmokius) skalbia skalbinius. Fiziškai storai labai panašūs į žmones. Galima būtų sakyti, kad identiški - akys, plaukai, oda, rankos, kojos ir t.t. Bet kaip teisingai pastebėjo vieno mėsos kombinato darbuotojas (o gal darbuotoja, nebepamenu), nereikia gyvulio lyginti su žmogumi, prasidėdu sumaištis, juk ir istoriniais laikais, skerdžiant kiaules niekas nepergyveno, kad jų širdis labai jau panaši į žmogiškąją. Valgė ir nesiskundė.

R.Bončkutė: tautą didelę padaro kultūra

By |2015-01-11T11:35:04+00:0011 sausio, 2015|Pokalbiai|

"Metų“ kalbos skambėjimas jautriam, kaip pasakytų S.Daukantas, skaitytojui atveria tas prasmes, kokių nerandame žodžiuose. K.Donelaičio karta pradėjo, o romantikai dar labiau išplėtojo muzikalumo svarbą kūrinyje. Jie sakė, kad tai, ko nepavyksta perteikti žodžiais, reikia perteikti skambesiu, kūrinio muzikalumas turi sukurti papildomų reikšmių.

gruodžio 2014

Statistinių duomenų rinkimas

By |2014-12-09T22:07:41+00:009 gruodžio, 2014|Dienoraštis|

Trisdešimtmečio išvakarėse, savaitė ar mėnuo prieš tąją dieną, buvau užklausta, "kas tave daro iš tiesų laimingą?". Gal kiek liguistai atrodo tas kreipinys "tave", mat klausimas suskambėjo iš vidaus. Žinote tą vietą, kur kaupiasi visi jausmai - duobutė po šonkauliais - visų fejerverkų padangė, visų laimingų ir nelaimingų pabaigų stotelė.

lapkričio 2014

R.Rastauskas: kūrybos laisvė nebūtinai turi sukelti adresato susidomėjimą

By |2014-11-16T10:51:55+00:0016 lapkričio, 2014|Pokalbiai|

"Sovietmečiu tikrieji cenzoriai buvo ne gogoliški GLAVLIT-o tarnautojai (vadinamieji „paslapčių saugotojai“), o vis dėlto menininkai (čia tenka kalbėti ne tik apie rašytojus), cenzūravę... patys save".

spalio 2014

Henri Bergson. Juokas

By |2014-10-21T19:08:38+00:0021 spalio, 2014|Knygos|

"Štai pirmas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Komiškumas gali rastis tik iš to, kas yra griežtai žmogiška. Peizažas gali būti gražus, žavus, pakilus, bereikšmis arba bjaurus, tačiau niekada nebus juokingas. Žinoma, juokiamės iš gyvūno, bet tik todėl, kad jame užčiuopėme žmogišką elgesį ar žmogišką išraišką" (16 p.).

rugsėjo 2014

Balandžiai ir Paradžanovas Klaipėdos knygų mugėje

By |2014-09-16T10:49:53+00:0016 rugsėjo, 2014|Dienoraštis, Knygos|

Mačiau, kad paukščiai darniomis gretomis neša plunksas iš pajūrio. Išskridusio čiulbesio paliktą tuštumą visai gražiai užpildys knygos. Nuo 4nio iki 6nio Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekoje vyks antroji Klaipėdos knygų mugė. Susitikime ten.

Go to Top