Orikse

Orikse
  • Things from the flood // Simon Stålenhag

    Things from the flood // Simon Stålenhag

    "Somewhere out there beyond the cordons, beyond the fields and marshes, abandoned machines roamed like stray dogs. They wandered about impatiently, restless in the new wind sweeping through the country. They smelled something in the air, something unfamiliar".

  • Benjamin Labatut „When We Cease to Understand the World“

    Benjamin Labatut „When We Cease to Understand the World“

    Knygos tekstas pasakoja apie reikšmę ir tai, kas nutinka, kai pasiekiame jos ribas.

  • Diane Cook „The New Wilderness“

    Diane Cook „The New Wilderness“

    Knyga prasideda gimdymu ir negyvo naujagimio palikimu dykynėje plėšrūnams. Tai taip jau pirmomis eilutėmis knyga prarado mane - nieko nėra baisiau drama dėl dramos, paryškinimo paryškinimas.

  • Po vėžio ženklu

    Po vėžio ženklu

    "Some of us who survive the worst survive it into bare inexistence" (142 p.)

  • Kaip mes galėjome pamiršti mokėjusius gyvačių kalbą?

    Kaip mes galėjome pamiršti mokėjusius gyvačių kalbą?

    Knyga pasakoja apie senovės Estiją - tą, kurios tankiuose miškuose gyveno tauta, kalbanti gyvačių kalba. Ši kalba leido estams valdyti gyvūnus - jodinėti ir melžti vilkus, pasikviesti elnią susimanius valgyti ir t.t. Kol vyrai kariavo estės mezgė romanus su lokiais, naktimis vanodavosi mėnulio dulkėmis sulipusios į aukštas pušis. Vyrai tarp kitko irgi įdomūs, kadaise turėjo nuodingus dantis ir mokėjo į pagalbą prisišaukti galingąją šiaurės varlę (na iš tiesų ta būtybė lyg ir drakonas, bet sako, kad pažodžiui išsiverčia kaip varlė).

Apie knygos rašymą

By |20 vasario, 2019|Dienoraštis, Knygos|

Taip nutiko, kad parašiau knygą. Rašiau žiūrėdama į Šv. Petro bažnyčios bokštą per savo kambario langą Rygoje. Toje pačioje Rygoje kavinėje, kur susikaupti neleido balandžius iš kavinės vaikanti įsiutus padavėja. Rašiau tuščiame Saremos salos viešbučio restorane. Rašiau Klaipėdos kavinėse, traukinyje į (ir iš) Vilniaus, prie stalo, kieme, ant sofos, lovoje.

Andrea Wulf „The Invention Of Nature“

By |14 kovo, 2018|Dienoraštis, Knygos|

Sakoma, kad A. von Humboldo vardu pavadinta daugiausia dalykų pasaulyje – gyvūnų rūšys, vandenyno srovė, augalai, asteroidai, miestai ir miesteliai, nacionaliniai parkai, įlankos, ežerai, kalnai ir t.t., o kur dar įvairios švietimo įstaigos, gatvės, monumentai.

G. Saunders „Lincoln in the Bardo“

By |10 vasario, 2018|Knygos|

From nothingness, there arose great love; now, its source nullified, that love, searching and sick, converts to the most abysmal suffering imaginable (46 p.)

Miglės Anušauskaitės „Dr. Kvadratas“

By |10 sausio, 2018|Knygos|

Svarbu yra... pasakyti apie pasaulį kažką naujo. Bet ne kokią bereikšmę bendrybę! ...Ir ne kokį niekam neįdomų faktelį. (M.Anušauskaitė, 47p.).

Jeronimas Brazaitis: „Ulisą“ reikia skaityti visą gyvenimą

By |10 sausio, 2017|Knygos, Pokalbiai|

„Uliso“ kelionėje pas skaitytojus buvo visko: tikras teismo procesas, priešininkai ir pagalbininkai. Pavyzdžiui, Virginia Wulf šį kūrinį kritikavo, o J. Joyce draugas Ernest Hemingway padėjo kontrabanda įvežti per Kanadą.

Visos petelnės užimtos!

By |23 spalio, 2016|Dienoraštis|

Šį savaitgalį ištiko miego koma. Sapnų koridoriai antklodės klostėse, uraganinis vėjas karštame šuns šnopavime. Prieblandos [...]

Amin Maalouf „Pasiklydę“

By |6 spalio, 2016|Knygos|

"Jei jam (Atilai) būtų buvę pasakyta: "Nuo šiol tu Romos pilietis!" - jis būtų apsigobęs toga, pradėjęs kalbėti lotyniškai ir tapęs imperijos valios vykdytoju. Bet jam buvo pasakyta: "Tu - barbaras ir netikėlis" - ir jis tesvajojo nuniokoti šalį" (267 p.).

V. Grigas: dabar svarbiau ne kaupti knygas, bet kurti erdves

By |2 rugsėjo, 2016|Pokalbiai|

"Ateina nauja karta žmonių, kuriems rūpi ne autorius, kūrinio statusas, bet skaitymo metu patiriamos emocijos. Jie iš skaitymo tikisi konkrečių pojūčių: ilgesio, baimės, įkvėpimo" V. Grigas