• Things from the flood // Simon Stålenhag

    "Somewhere out there beyond the cordons, beyond the fields and marshes, abandoned machines roamed like stray dogs. They wandered about impatiently, restless in the new wind sweeping through the country. They smelled something in the air, something unfamiliar".

  • Benjamin Labatut „When We Cease to Understand the World”

    Knygos tekstas pasakoja apie reikšmę ir tai, kas nutinka, kai pasiekiame jos ribas.

  • Diane Cook „The New Wilderness”

    Knyga prasideda gimdymu ir negyvo naujagimio palikimu dykynėje plėšrūnams. Tai taip jau pirmomis eilutėmis knyga prarado mane - nieko nėra baisiau drama dėl dramos, paryškinimo paryškinimas.

  • Po vėžio ženklu

    "Some of us who survive the worst survive it into bare inexistence" (142 p.)

  • Kaip mes galėjome pamiršti mokėjusius gyvačių kalbą?

    Knyga pasakoja apie senovės Estiją - tą, kurios tankiuose miškuose gyveno tauta, kalbanti gyvačių kalba. Ši kalba leido estams valdyti gyvūnus - jodinėti ir melžti vilkus, pasikviesti elnią susimanius valgyti ir t.t. Kol vyrai kariavo estės mezgė romanus su lokiais, naktimis vanodavosi mėnulio dulkėmis sulipusios į aukštas pušis. Vyrai tarp kitko irgi įdomūs, kadaise turėjo nuodingus dantis ir mokėjo į pagalbą prisišaukti galingąją šiaurės varlę (na iš tiesų ta būtybė lyg ir drakonas, bet sako, kad pažodžiui išsiverčia kaip varlė).

Visos petelnės užimtos!

23 spalio, 2016|0 Comments

Šį savaitgalį ištiko miego koma. Sapnų koridoriai antklodės klostėse, uraganinis vėjas karštame šuns šnopavime. Prieblandos šiluma ir absoliučiai jauki snaudulio vienatvė. Savaitgalio miegas yra toks paprastas malonumas. Tik kažkodėl niekada į jį nešoku. NES LAIKAS! [...]

Amin Maalouf „Pasiklydę”

6 spalio, 2016|0 Comments

"Jei jam (Atilai) būtų buvę pasakyta: "Nuo šiol tu Romos pilietis!" - jis būtų apsigobęs toga, pradėjęs kalbėti lotyniškai ir tapęs imperijos valios vykdytoju. Bet jam buvo pasakyta: "Tu - barbaras ir netikėlis" - ir jis tesvajojo nuniokoti šalį" (267 p.).

Timo K. Mukka „Balandis ir aguona”

29 rugpjūčio, 2016|1 Comment

"Tavo judesiai yra manyje, pažįstu tave nuo seniaussių laikų, pažinojau tave nuo pat pirmos akimirkos, bet netapau artimesnis. Gerai šitaip: nesaugosiu kiekvieno tavo žingsnio, negalėsiu padėti, jei pargriūsi: jei lūš tavo koja, tu žūsi, kaip kad aš žūčiau. Aš žiūriu, kaip tu eini, žiūriu, žiūriu... žiūriu, kaip plauki tarp gluosnių ir žolynų it pilnatis rugpjūtį, o kai pailsti ir užmiegi, sėdžiu šalia ir žiūriu į tavo veidą: per miegus šypsaisi - arba bijai; klausausi tavo alsavimo ir nebijau, kad jis nutrūks. Vieną dieną tai atsitik; mes kelionėje" (67 p.).

Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990

16 liepos, 2016|1 Comment

"Klaipėda - ypatingas miestas. Degintas, ardytas, planuotas ir perstatytas. Klaipėdos istorijai nėra analogo visame buvusios TSRS ir galbūt visos Europos miestų kontekste. Regis, mažai čia kas lietuviško, dar dažniau - žmogiško. Tačiau tos pačios gyvenamosios dėžutės, projektuotos Petropavlovsko-Kamčiatskui ir Klaipėdai, kažkuo skiriasi. Tipiniai projektai yra kartu ir tipiniai gyvenimai. Kiek jų? 5, 10 ar visi 200 tūkstančių? Į tai bandoma atsakyti šioje knygoje" T. S. Butkus.

Pažintis: Boris Vian

18 kovo, 2016|1 Comment

Boris Vian buvo produktyvus menininkas - jis rašė, vertė, konstravo netradicinius instrumentus ir grojo. Ne visi "Dienų putos" gerbėjai žino, kad B. Vian buvo žinomas vardas Prancūzijos džiazo erdvėje: bendradarbiavo su Miles Davis, Duke Ellington - grojo, rašė apie džiazo muziką.

M. Šidlauskas: „Turėjau iliuziją, kad bus paprasta klausimų-atsakymų knyga“

26 vasario, 2016|0 Comments

Tebegirdžiu motinos balsą, skubiai ir nenoriai atkalbantį man mano priešistorę. Žinau, kad gimiau lyg įlūžusiame laike, tamsiame jo dugne. Mano jauna motina nieko iš jo nebegalėjo tikėtis. Ir savo kūdikiui nieko. Senovinė žemaičių troba dar su moline asla tvino moterų sielvartu, ašaromis. Bet man užteko šilumos ir rūpesčio, kad įsikabinčiau“ Vartai į abi puses, 58 p.

Kelionių knygos

29 sausio, 2016|2 Comments

"Jis sutinka duoti interviu, jei nevilkėsiu savo džinsinio švarkelio: jis per daug neoficialus. Po to nurodymai dėl drabužių pasidaro vis specifiškesni. "Aš sutiksiu duoti interviu, jei jūs dėvėsite mažiau drabužių, jei ateisite tik su bikiniu", - sako jis ir visa jo vyriška palyda ima nervingai juoktis. Aš nustebinta, kad su manimi šitap kalba. Netgi Žirinovskis" 217 p. J. Gould

Chroniškos vaikščiotojos vaikščiojimai

31 gruodžio, 2015|0 Comments

Gal nepasigausiu pūslės uždegimo, murmu pati sau, išsitiesdama ant apšarmojusios žolės. Nespėju įsitaisyti, o ant veido nutyška keli šuns seilių gliutulai - virš manęs rymo rūpestingas raukšlėtas snukis - kodėl sustojome? Kas dabar bus? Nuvaikau [...]