Orikse

Orikse
  • Diane Cook „The New Wilderness“

    Diane Cook „The New Wilderness“

    Knyga prasideda gimdymu ir negyvo naujagimio palikimu dykynėje plėšrūnams. Tai taip jau pirmomis eilutėmis knyga prarado mane - nieko nėra baisiau drama dėl dramos, paryškinimo paryškinimas.

  • Po vėžio ženklu

    Po vėžio ženklu

    "Some of us who survive the worst survive it into bare inexistence" (142 p.)

  • Kaip mes galėjome pamiršti mokėjusius gyvačių kalbą?

    Kaip mes galėjome pamiršti mokėjusius gyvačių kalbą?

    Knyga pasakoja apie senovės Estiją - tą, kurios tankiuose miškuose gyveno tauta, kalbanti gyvačių kalba. Ši kalba leido estams valdyti gyvūnus - jodinėti ir melžti vilkus, pasikviesti elnią susimanius valgyti ir t.t. Kol vyrai kariavo estės mezgė romanus su lokiais, naktimis vanodavosi mėnulio dulkėmis sulipusios į aukštas pušis. Vyrai tarp kitko irgi įdomūs, kadaise turėjo nuodingus dantis ir mokėjo į pagalbą prisišaukti galingąją šiaurės varlę (na iš tiesų ta būtybė lyg ir drakonas, bet sako, kad pažodžiui išsiverčia kaip varlė).

  • Karantino kelionės. Su Bruce Chatwin „Songlines“ – į Australiją

    Karantino kelionės. Su Bruce Chatwin „Songlines“ – į Australiją

    "In Aboriginal belief , an unsung landi s a dead land: since, if the songs are forgotten, the land itself will die" (Pirmieji gyventojai tikėjo, kad neišdainuota žemė yra mirusi žemė: taigi, jei dainos yra pamirštos - pati žemė numirs).

  • The year of magical thinking

    The year of magical thinking

    "I also know that if we are to live ourselves there comes a point at which we must relinquish the dead, let them go, keep them dead. Let them become the photograph on the table. Let them become the name on the trust accounts. Let them go in the water"

Pažintis: Boris Vian

By |18 kovo, 2016|Kiti tekstai, Knygos|

Boris Vian buvo produktyvus menininkas - jis rašė, vertė, konstravo netradicinius instrumentus ir grojo. Ne visi "Dienų putos" gerbėjai žino, kad B. Vian buvo žinomas vardas Prancūzijos džiazo erdvėje: bendradarbiavo su Miles Davis, Duke Ellington - grojo, rašė apie džiazo muziką.

M. Šidlauskas: „Turėjau iliuziją, kad bus paprasta klausimų-atsakymų knyga“

By |26 vasario, 2016|Knygos, Pokalbiai|

Tebegirdžiu motinos balsą, skubiai ir nenoriai atkalbantį man mano priešistorę. Žinau, kad gimiau lyg įlūžusiame laike, tamsiame jo dugne. Mano jauna motina nieko iš jo nebegalėjo tikėtis. Ir savo kūdikiui nieko. Senovinė žemaičių troba dar su moline asla tvino moterų sielvartu, ašaromis. Bet man užteko šilumos ir rūpesčio, kad įsikabinčiau“ Vartai į abi puses, 58 p.

Jovita Saulėnienė, „noriu savo knygas vadinti kultūros ekologijos knygomis“

By |23 vasario, 2016|Knygos, Pokalbiai|

Galima žiūrėti į jūrą iš kranto arba galima žiūrėti iš jūros į krantą. Tas pats ir šiuo atveju – ar iš praeities į dabartį, ar iš dabarties į praeitį. Fiksuojant pokyčius galima nutiesti tiltą tarp praeities ir dabarties.

Kelionių knygos

By |29 sausio, 2016|Dienoraštis, Knygos|

"Jis sutinka duoti interviu, jei nevilkėsiu savo džinsinio švarkelio: jis per daug neoficialus. Po to nurodymai dėl drabužių pasidaro vis specifiškesni. "Aš sutiksiu duoti interviu, jei jūs dėvėsite mažiau drabužių, jei ateisite tik su bikiniu", - sako jis ir visa jo vyriška palyda ima nervingai juoktis. Aš nustebinta, kad su manimi šitap kalba. Netgi Žirinovskis" 217 p. J. Gould

ORIKSE tvarko namus

By |5 sausio, 2016|Knygos|

Atleiskite už nesklandumus svetainėje - ORIKSE tvarko savo namus. Po remonto seka įkurtuvų šventė!

Chroniškos vaikščiotojos vaikščiojimai

By |31 gruodžio, 2015|Dienoraštis|

Gal nepasigausiu pūslės uždegimo, murmu pati sau, išsitiesdama ant apšarmojusios žolės. Nespėju įsitaisyti, o ant [...]

Samuel Noah Kramer „Istorija prasideda Šumere“

By |10 gruodžio, 2015|Knygos|

Beveik tūkstantmetis iki hebrajams užrašant Bibliją, o graikams „Iliadą“ ir „Odisėją“, šumerai jau turėjo užrašę visą savitą literatūros lobyną – mitus, epinius pasakojimus, raudas, himnus, patarles ir t. t. Juokaujama, kad šumerai buvo raštininkų tauta – svarbiausias apčiuopiamas jų palikimas – glaudžiai, smulkiai prirašytos molinių lentelių bei jų fragmentų rietuvės muziejuose. Iki šiol ne visos jos perskaitytos ir išverstos.

Tomas S. Butkus, „miestas turi funkcionuoti kaip kapiliarai, kaip kraujagyslės“

By |8 spalio, 2015|Pokalbiai|

(Klaipėdos) augimo mastai buvo didžiuliai: žvejybos, medienos pramonė, laivų statybos pramonė. Bet miesto planuotojų vizijos ne visada pasitvirtindavo – žvejybos rajonas buvo suplanuotas 40 000 gyventojų, o jame apsigyveno tik 5000 gyventojų. Ir dabar jį pervažiavus matyti, kad tai urbanistinės džiunglės, projektuota ir planuota kaip pakliuvę.