Pažintis: Boris Vian
Boris Vian buvo produktyvus menininkas - jis rašė, vertė, konstravo netradicinius instrumentus ir grojo. Ne visi "Dienų putos" gerbėjai žino, kad B. Vian buvo žinomas vardas Prancūzijos džiazo erdvėje: bendradarbiavo su Miles Davis, Duke Ellington - grojo, rašė apie džiazo muziką.
M. Šidlauskas: „Turėjau iliuziją, kad bus paprasta klausimų-atsakymų knyga“
Tebegirdžiu motinos balsą, skubiai ir nenoriai atkalbantį man mano priešistorę. Žinau, kad gimiau lyg įlūžusiame laike, tamsiame jo dugne. Mano jauna motina nieko iš jo nebegalėjo tikėtis. Ir savo kūdikiui nieko. Senovinė žemaičių troba dar su moline asla tvino moterų sielvartu, ašaromis. Bet man užteko šilumos ir rūpesčio, kad įsikabinčiau“ Vartai į abi puses, 58 p.
Jovita Saulėnienė, „noriu savo knygas vadinti kultūros ekologijos knygomis“
Galima žiūrėti į jūrą iš kranto arba galima žiūrėti iš jūros į krantą. Tas pats ir šiuo atveju – ar iš praeities į dabartį, ar iš dabarties į praeitį. Fiksuojant pokyčius galima nutiesti tiltą tarp praeities ir dabarties.
Kelionių knygos
"Jis sutinka duoti interviu, jei nevilkėsiu savo džinsinio švarkelio: jis per daug neoficialus. Po to nurodymai dėl drabužių pasidaro vis specifiškesni. "Aš sutiksiu duoti interviu, jei jūs dėvėsite mažiau drabužių, jei ateisite tik su bikiniu", - sako jis ir visa jo vyriška palyda ima nervingai juoktis. Aš nustebinta, kad su manimi šitap kalba. Netgi Žirinovskis" 217 p. J. Gould
ORIKSE tvarko namus
Atleiskite už nesklandumus svetainėje - ORIKSE tvarko savo namus. Po remonto seka įkurtuvų šventė!
Chroniškos vaikščiotojos vaikščiojimai
Gal nepasigausiu pūslės uždegimo, murmu pati sau, išsitiesdama ant apšarmojusios žolės. Nespėju įsitaisyti, o ant [...]
Samuel Noah Kramer „Istorija prasideda Šumere“
Beveik tūkstantmetis iki hebrajams užrašant Bibliją, o graikams „Iliadą“ ir „Odisėją“, šumerai jau turėjo užrašę visą savitą literatūros lobyną – mitus, epinius pasakojimus, raudas, himnus, patarles ir t. t. Juokaujama, kad šumerai buvo raštininkų tauta – svarbiausias apčiuopiamas jų palikimas – glaudžiai, smulkiai prirašytos molinių lentelių bei jų fragmentų rietuvės muziejuose. Iki šiol ne visos jos perskaitytos ir išverstos.
Tomas S. Butkus, „miestas turi funkcionuoti kaip kapiliarai, kaip kraujagyslės“
(Klaipėdos) augimo mastai buvo didžiuliai: žvejybos, medienos pramonė, laivų statybos pramonė. Bet miesto planuotojų vizijos ne visada pasitvirtindavo – žvejybos rajonas buvo suplanuotas 40 000 gyventojų, o jame apsigyveno tik 5000 gyventojų. Ir dabar jį pervažiavus matyti, kad tai urbanistinės džiunglės, projektuota ir planuota kaip pakliuvę.
Sekite mane: