Klausausi senų gerų „The Waterboys”, 2011 m. išleisto jų albumo. Bet įsivaizduoju, kad muzikantai tebėra tokie pat jauni ir gaivūs kaip 1985 m., kai man buvo tik metai, o jie kartu su albumu „This is the sea” išleido į pasaulį tuomet didelio įspūdžio niekam nepadariusią „The whole of the moon”.

Dabar tai turbūt viena garsiausių jų dainų. Nenustebčiau, jei jūs kaip ir aš karts nuo karto trauktumėte ją iš visų plaučių aplink byrant kometoms ir vienaragiams. Juk žinot apie ką kalbu. Paimi Mike Scott ranką ir šviesos pritemsta…

Tikras gėris.
Gavau savo vienaragių dozę,  galiu tęsti rašyti apie tai, apie ką ir planavau.

Ši savaitė – sukakčių. Mažasis šeimos žmogus antradienį atšventė dviejų metų jubiliejų. Vakar tėvai minėjo santuokos trisdešimtmetį. O šiandien gimtadienį švęstų vienas iškiliausių XX amžiaus poetų William Butler Yeats.

Kai kažkada buvau Airijoje, draugas nusivežė į Dublino priemiestį Howth. Ten kaip mat nusifotografavau prie namuko, kur W. B. Yeats praleido dalį savo vaikystės. Tos nuotraukos nedėsiu nes atrodau kaip įsimylėjusi idiotė. Būti įsimylėjusiai idiotei nėra blogai. Tiesiog tai atrodo kiek apgailėtinai, kai tos meilės objektas mirė dar 1939 m.

Ant vakar marių nuotraukos klijuoju vieną iš žymesnių W. B. Yeats eilėraščių. Gal prisimenate 2002 m. filmą „Equilibrium” (visuomenė, kuriai uždrausta jausti)? Vienas iš veikėjų pagrindiniam herojui skaitė šį eilėraštį (tiesa, paskui pagrindinis herojus jį nušovė).

2013-06-12 14.01

Su W. B. Yeats susitikau kai buvau paauglė. Atsitiktinai užtikau jo „Inisfri ežero salą”. Pakviečiau arbatos vieną kartą, pakviečiau kitą. To ir pakako. Beviltiškai įsimylėjau. O mylėti tokį žmogų, patikėkit, yra sunku. Kas buvau aš, o kas buvo jis! Na, aš tuomet dar drįsau nešioti nertas palaidines, o jis buvo įkūręs teatrą ir gavęs Nobelio prizą… Kalbant apie Nobelį, įdomu tai, kad iškiliausi W. B. Yeats darbai buvo parašyti jau po prizo gavimo. Nobelį jis 1923 m. gavo už dramaturgiją, bet šiandien jis labiausiai vertinamas už savo poeziją.

W. B. Yeats poezija turėjo tvirtas šaknis airiško folkoro ir mitologijos žemėje. Tuo metu Airijos elitas dažniausiai tapatino save su britais, o W. B. Yeats, nors ir gimęs elitinėje šeimoje, prisiėmė airišką tapatybę. Grožis, ilgesys, nostalgija, simbolika, mistika, nuostabiai banguojantis poetinės kalbos ritmas – visa tai kažkada privertė mane rausti ir plazdėti blakstienomis. Įdedu vieną iš gražiųjų jo eilėraščių. Tiesa, ne airiškas folkloras, bet esmę pagausit.

Sailing to Byzanthium

That is no country for old men. The young
In one another’s arms, birds in the trees
– Those dying generations – at their song,
The salmon-falls, the mackerel-crowded seas,
Fish, flesh, or fowl, commend all summer long
Whatever is begotten, born, and dies.
Caught in that sensual music all neglect
Monuments of unageing intellect.

An aged man is but a paltry thing,
A tattered coat upon a stick, unless
Soul clap its hands and sing, and louder sing
For every tatter in its mortal dress,
Nor is there singing school but studying
Monuments of its own magnificence;
And therefore I have sailed the seas and come
To the holy city of Byzantium.

O sages standing in God’s holy fire
As in the gold mosaic of a wall,
Come from the holy fire, perne in a gyre,
And be the singing-masters of my soul.
Consume my heart away; sick with desire
And fastened to a dying animal
It knows not what it is; and gather me
Into the artifice of eternity.

Once out of nature I shall never take
My bodily form from any natural thing,
But such a form as Grecian goldsmiths make
Of hammered gold and gold enamelling
To keep a drowsy Emperor awake;
Or set upon a golden bough to sing
To lords and ladies of Byzantium
Of what is past, or passing, or to come.

W. B. Yeats poezijoje dažni kaukių, gulbių ir rožių simboliai, netrūksta ir visokių pagoniškų airiškų personažų, kurių iki šiol vis dar nepažįstu (bent jau ankstyvojoje poezijoje). Tais laikais buvo madinga kapstytis okultizme, tad nieko keisto, kad ir W. B. Yeats domėjosi (net visai aktyviai).

W. B. Yeats gimė praėjus 20 metų po didžiojo bado, bet jo laikmečio Airija taip pat išgyveno itin sudėtingą periodą. Šalis tebepriklausė britams, bet joje plieskėsi įvairios pastangos atgauti nepriklausomybę. Poetas nebuvo abejingas politikai,  palaikė nepriklausomos Airijos idėją.

Dar galėčiau įdėti ką nors iš liūdnesnių, net kartėlio kupinų vėlyvesnių eilėraščių. Bet pamaniau, kad sukakčių proga reikia kiek šviesesnės nuotaikos. Gėlės ir bučiniai poetui. Nors neperspjausiu „The Waterboys”… Tas 2011 jų išleistas albumas vadinasi „An Appointment with Mr Yeats„. How cool is that!? Mike Scott taip pat yra įsimylėjęs W. B. Yeats ir jau seniai norėjo panaudoti jo eilėraščius savo dainoms. O man ką – dviguba šventė. Sielos akimis regiu fantastišką meilės gyvūną su jauno M. Scott galva ir jau viską patyrusio W. B. Yeats širdimi.

Kis kis mielasis, klausysimės kaip į žalius krantus plakasi žalias vanduo.

Kol prisikviesiu, galit pažiūrėti į kasdienį stebuklą, nutikusį prieš mėnesį. Mažasis šeimos žmogus susitiko jūrų katytę.

2013-05-02 12.09

Jie labai gražiai domėjosi vienas kitu, bet apsimetė, kad nesidomi.

2013-05-02 12.10

Katytė tikrai yra jūrų.

2013-05-02 12.10..

O Mažajam šeimos žmogui tikrai sukako du metai. Jau didelis. Nemoka tik šaldyto durelių atsidaryti.

Kad išlaikyčiau tekstą nors kiek „surištą” – palieku jus su W. B. Yeats „Lopšio daina”.

A cradle song

The angels are stooping
Above your bed;
They weary of trooping
With the whimpering dead.
God’s laughing in Heaven
To see you so good;
The Shining Seven
Are gay with His mood.
I kiss you and kiss you,
My pigeon, my own;
Ah, how i shall miss you
When you have grown.