Kodėl kiti žmonės rašo knygas, o aš, vietoj to, kad išnaudočiau savo beribį talentą – ryju šokoladą, ruošiu vakarienes ir užsiimu kitomis minorinėmis veiklomis? Kodėl?

Štai Marijus Širvinskas, kuris buvo nuostabus pagalbininkas „Ozone”, brūkštelėjo, jog po kelių savaičių bus išleista jo pirmoji knyga. Na, aš juk irgi turiu principus (aišku, jo principai stipresni), aš irgi moku rašyti (aišku, jis geriau jaučia žodį). Ir išvis… Kas tai – baltas pavydas? – Sveikas. Pagaliau susipažinom.

Lyg to būtų negana, FB į mano užtinusias akis paleido žinutę, kad Gintras Grajauskas pagaliau išleido savo „Servantiadą” ( „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį”). Puiku! Ačiū, kad primenate, jog dar neišleidau savo bestselerio.

Aj, ir dar kartą – ką veikiu tuo metu, kai galėčiau kurti šedevrus, kurie iškeltų lietuvių literatūrą į aukštumas?

Ruošiu vakarienę, laistau gėles.

Bei skaitau kitų parašytas knygas.

… Tik pažiūrėkit, kokie gražūs Mažojo šeimos žmogaus meilės ženklai.

Manau, supratote, ką tuo noriu pasakyti. Greitai ateis diena kai nustosiu skaityti.

Bet dar paskaitysiu naująjį G. Grajausko bestselerį (drąsiai aš čia?). Ir pirmąją M. Širvinsko knygą.

Tiek to. Gerai, kad šis pokalbis įvyko.

 

P.S. Šį ketvirtadienį (22 d.) 17.30 val. I. Simonaitytės bibliotekoje, Gerlacho palėpėje vyks G. Grajausko  knygos „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ pristatymas. Kchem kchem – tai dar viena puiki proga pasireikšti mano slaptam gerbėjui.