Amici, ciao! Išsitraukiau savo vilnones kojines ir susivogiau Didžiojo šeimos žmogaus šalikus. Sniego iki kelių (na, Mažajam šeimos žmogui tai tikrai). Ir vis netyčia galvoju apie Italiją. Ne bet kaip galvoju, o maždaug taip, "tai ką, Vita, ar pas tave ten tame madingame Milane yra [...]
(Atsiprašau, labai daug foto. Tiesiog suprantu, kad pirmadienį labiausiai reikia kažko, kas atitrauktų dėmesį nuo realybės) Su Mažuoju šeimos žmogumi pradėjom veltis į rimtus barnius. Viskas vyksta daugmaž taip: atsisėdam piešti, aš piešiu (karvę, šunį, mamą, medį, namą, paukštį, katę etc.), vaikas stebi, džiaugiasi ir [...]
Mažąjį šeimos žmogų stengiuosi po truputį pratinti prie viešo susibūrimo vietų, "čia žmonės, čia kėdės, čia gesintuvas - gali žiūrėti, bet mes jų namo nesinešim". Pastarąjį kartą išėję sutikom John'o Waterhouse'o Izoldą. Taurė ištiesta, šiaudelis nutaikytas. Tik nekrūpčiokit, Mažasis šeimos žmogus - ne Tristanas. Bet [...]
Mano naktys keistos. Miegas nyksta lyg koks baltasis raganosis. Dienos įvykiai išsiskleidžia kaip koks atvirlaiškių rinkinys: čia parkas, čia pašalo traškesys, miegančio vaiko rankos, saulė ir debesis. Jungiančios gijos nėra. Kava skani, bet neveikia. Jau žinot kaip gyvenu. Nė kiek nepavydit, dargi nė už ką [...]
Namuose sklaidosi aliuminio folijos gabalai. Kaip snaigės, kaip plaštakės, kaip... aliuminio folijos gabalai. Mažasis šeimos žmogus periodiškai nusimauna pėdkelnes ir sukiša jas į skalbimo mašiną. Paaiškinęs kažką rimtu balsu nueina ir susiranda mano piniginę. Kas gali būti įdomiau už centų skambėjimą juos metant už sofos!.. [...]
Pasaulis nekaltybę prarado daug kartų, bet kiekvienas iš jų yra svarbus. Momentas, kai griūva įprastos gyvenimo struktūros, kai prarandami orientyrai, kai nutinka tai, dėl ko niekas nebegali būti taip, kaip buvę.
Šiemet sueina šimtas metų žmogui, kuris nuo gimimo augęs izoliuotose džiunglėse sugebėjo likti tuo, kas jis yra - anglų lordu su visomis aukštomis moralinėmis vertybėmis... Šampanas Tarzanui. 1912 m. pasirodė pirmasis pasakojimas apie Tarzaną. Bulvarinis žurnalas su juo kainavo 15 centų. 1914 m. buvo išleista [...]
1. Šeštadienį gerdama rytinę kavą perskaičiau knygą. Kaip pavadinimas ir sako - ji parašyta žodyno principu. Terminas - jo paaiškinimas. Tad knyga - vienos meilės istorijos žodynas. Būtų buvę visai įdomu, jei nebūčiau pamaniusi, jog tas fragmentavimas kažkoks labai jau kasdienis pasidaręs (žr. kad ir [...]
Vakar vakare gaiviam lietui atkišusios veidukus su drauge beveik vėlavom į Gintaro Grajausko knygos pristatymą. Vėlavom ne dėl to, kad būtume užrietusios nosis. Tiesiog kiek užtrukau kol namie iššokau visus 80-ųjų ir pan. hitus ("...I'm all out of love, I'm so lost without you..."). Baisiausia, [...]
Visai neplanavau daryti šio įrašo. Bet dienos eigoje supratau, kad nereikia priešintis. Tšššš... Arba ateis Benicio Del Toro ir daugiau niekada nepamatysiu saulės spindulių, rėpliojančių mano palangės augalais, nebegalėsiu užsivilkti savo raudonos suknelės su mažais juodais taškiukais, niekada neužsisakysiu sambukos... Paprasčiau yra pasiduoti. Tie, kas [...]
Kodėl kiti žmonės rašo knygas, o aš, vietoj to, kad išnaudočiau savo beribį talentą - ryju šokoladą, ruošiu vakarienes ir užsiimu kitomis minorinėmis veiklomis? Kodėl? Štai Marijus Širvinskas, kuris buvo nuostabus pagalbininkas "Ozone", brūkštelėjo, jog po kelių savaičių bus išleista jo pirmoji knyga. Na, aš [...]
Apie Kalėdų dvasią jau pakalbėjome. Dabar pakalbėkime apie dovanas. Ieškau slapto gerbėjo, kuris padovanotų "Fifty shades of chicken" He fixes me suddenly with a predatory stare. “We’re going to remedy this situation right now.” “What situation?” I ask, alarmed. “Your situation. You’re utterly [...]
Su Didžiuoju šeimos žmogumi stengiamės neatsilikti nuo gyvenimo aktualijų. Tad vakar nuvažiavom pažiūrėti Džeimso Bondo. Ar pastebėjot, kad šis agentas 007 žiūri nepaprastai liūdno kačiuko akimis? Vos jį pamačius, kilo sunkiai nugalimas noras jį įsisūnyti ir kasdien maitinti morkų tortu, pica, kepta antimi ir t.t. [...]
Gi žinom, jog bus žiema, jog bus šalta, jog vasarį manysim, kad tikrai neišgyvensim iki pavasario... Aišku, kad žinom. Na tai va, tegu pasninga. Tegu prasideda. O dabar kokiam tai limbe kybau - šlapi lapai, balos, lietus, lietus. Žodžiu, paveikta laukimo, vietinėje parduotuvėje bene 20 [...]
Man baisingai gaila, kad neturiu tiek laiko, kiek kad norėčiau. Mažasis šeimos žmogus dieną reikalauja jam skaityti knygutes, supjaustyti agurkus, paduoti aną taškuotą puodelį, pasibučiuoti ir ... galiu tęsti be galo, nes neatidėliotinų reikalų - tiek ir tiek. Bet didžiuojuosi mažiumi - jam nepaprastai patinka [...]
