Štai kaip gyvenome šią savaitę. Beveik romantiškai. Šaltį įveikinėjome laužo šviesa vakare bei obuolių pyragais auginamu taukų sluoksniu. Mane apėmė paranoja, kad peilių stalčiuose mėtosi lego kaladėlės, o lego kaladėlių dėžėje - šaukštai ir kiti virtuvės įrankiai. Dėl to (ir tik dėl to) per šias [...]
Prisivogiau Didžiojo šeimos žmogaus šokoladukų ir svajoju apie tuoj tuoj ateisiančią vasarą. Šįkart ji bus tikrai šilta. Kas tie keli žiemos mėnesiai!.. Skaitau naujieną, „Vakar Frankfurto knygų mugėje buvo paskelbta, kad Lietuvos eseistė Giedra Radvilavičiūtė tapo viena iš dvylikos šių metų ES literatūros premijos laureačių“. [...]
Tokia ta ir didžioji mūsų kelionė. Net Prancūzijos sienos nekirtome. O jau buvo užsakytas viešbutis vos pora šimtų metrų nuo jūros, jau laukė baltos uolos, jau laukė Atlantas, draugai, piratai ir kriauklės... Mažasis šeimos žmogus apsirgo, tad beveik pusei savaitės užstrigome gražiojoje Briugėje. Susipažinome su [...]
Pirmadienį pagaliau pradėsim savo tikrai ilgai svajotą kelionę. Tiesa, maršruto nesusidarėme. Net į draugų entuziastingus siūlymus atsakinėjom neaiškiais numykimais ir samprotavimais, kad viską nutarsime vietoje. Bus matyti, kaip pasiteisins tokia taktika (bent lagaminus gal reikėtų pradėti krautis...) Kažkaip norisi išvažiuoti, bet kita vertus kiek gėda [...]
Nemėgstu baisių knygų, anei baisių filmų. Bet prisimenu, kad buvo autorius, kurio kūrinius kažkodėl skaitydavau (su privalomais baimingais šoktelėjimais nuo knygos). Tas autorius buvo Stephenas Kingas. Tiesa, paskutinė jo knyga, kurią skaičiau tikrai nebuvo baisi - dienoraštis ir geranoriškų patarimų rinktinė norintiems rašyti "On writing". [...]
Savaitgalinė išvyka į knygyną priminė seną gerą žaidimą viršeliais. Nagi reikia kažkaip parduoti klasiką... Aišku, ją į pasaulį ir godžias skaitytojų rankas reikėtų išleisti prideramai aprengtą. Gal kokiu vienspalviu viršeliu, jei iliustruotą - tai nebent labai minimaliai, istorinio paveikslo detale, graviūra, abstrakčiu piešiniu ir pan. [...]
"Kuriems galams tokia knyga, - nusprendė ji, - kurioje nėra paveikslėlių nė pasikalbėjimų?"
Iš studijų Kinijoje Vaiva Grainytė parsivežė dienoraštį, kurį ne per seniausiai išleido „Vagos“ leidykla. Ir pasipylė... vienur Grainytė, kitur Grainytė, galvoju, „kas per..“ . Kai šiame „Moters“ žurnale radau tokį gana juokingą interviu priderintų dekoracijų fone pasidaviau ir aš. Tarp mūsų kalbant, gerai padariau (ačiū [...]
Vienas kiškis, trys lapės ir darni šernų šeimyna – tiek draugų vakar naktį sutikom kelyje Nida-Klaipėda. Didysis šeimos žmogus vaikščiojo į fotografijos paskaitas, o aš su mažuoju žmogumi varčiausi prie jūros (tai yra vingiavau, mėčiau akmenukus ir plekšnojau bangeles). Visą šią savaitę skystėjančias turistų gretas [...]
Važiuojant į kaimą šiaip ne taip pavyko užmigdyti mažąjį nuotykių ieškotoją. Tad turėjau galimybę prisiminti vieną maloniausių dalykų pasaulyje – skaitymą traukinyje.Turėjau kavos ir gerą knygą. Už lango šmėžavo miškeliai, nuobodžiai šiurkštūs kaimo namukų vaizdeliai ir pavieniai arkliukai. O skaičiau James Hamilton „Dingęs horizontas“. Anotacija [...]
Kas, kad žinau, jog liūtai (jie) yra tingūs, o visus šeimyninius darbus nudirba liūtės... Skulptūros ir bareljefai - visur pozuoja kuo didesniais karčiais pasipuošę Jie. ir negali sakyt, kad tai Jiems netinka. Turiu visą kolekciją liūtų - prancūziškų ir lenkiškų, lietuviškų ir nuo Adrijos jūros. [...]
