Bet pirmiausia.

Tai ne ūsai!

Gerai, man palengvėjo. Judam toliau.

Antanas Sutkus yra vienas Lietuvos fotografijos korifėjų. Jis tiesiog yra. Beveik galima sakyti, kad Antanas Sutkus ir yra Lietuvos fotografija. Antanas Sutkus yra tai, kas Lietuvos fotografiją apibrėžia. Brėžia, rėžia – daugelio širdyje yra įsirėžęs štai tas skustagalvis melancholiškas pionierius.

Bet ne apie pionierius ši kalba. Kartą ieškodami lobių su Didžiuoju šeimos žmogumi radome vieną mus gerokai suintrigavusią knygutę. „Tėviškės laukų suvenyras” (išleista leidyklos „Mintis”, 1970 m. su Sigito Gedos įžanginiu žodžiu). Tai mažo formato, kvadratinis albumėlis, kuriame puslapis po puslapio rikiuojasi kuklios lietuviškos gėlytės ir žolynėliai.

Grožėkitės fotografijos meno jaunyste. Poligrafijos taip pat.

Gražiausioji žmogaus gyvenimo dalis – jaunystė – neįsivaizduojama be rūtų darželio, alyvužės šakos. S. Geda

Ar tikrai?

Kai pirmą kartą peržengėme medinės pirkios slenkstį ir išbėgome į gegužės laukus, mus visur pasitiko gėlės. Didelės, baltos, žalios, plačialapės ir ilgastiebės, su rasos lašais tyrose taurėse, pilnos dangaus mėlynumo ir vieversio giesmės. S. Geda

Amen, poete. Gal kas žinote kokią medinę pirkią? Agrarinis žmogus pabudo ir ieško savojo vieversio giesmės.

Vėl surimtėjam. Šio leidinio tiražas 10 000 vienetų. Įsivaizduojate? Palyginimui, paskutinės mano pirktos knygos (M. Martinaitis „Kukučio baladės”) tiražas menki 2000 vienetų.

Įtariu, kad albumėlis turi savo priešistorę. Pasistengsiu ją sužinoti. Jei pavyks – būtinai pasidalinsiu.

P.S. Mažasis šeimos žmogus kažkodėl mano, kad knygutė bus apie fejerverkus. Pamatęs viršelį sako „bum”, o ne mėgina pauostyti.