Rašau ne tiems, kurie Kalėdines dovanas susipirko dar rudenį ir dabar baisisi eilėmis prekybos centruose. Rašau tiems, kurie yra tokie kaip aš. Tai yra tiems, kurie niekaip neišsirenka, ką dovanoti brangiausiam žmogui (spalvotus apatinius ar kojinių rinkinį), tiems, kurie nesugeba vaikams parinkti žaislų pagal amžių (mašinėlė su distanciniu valdymu vienmečiui ir ančiukas į vonią 15-mečiui), visiems, kurie vakare eidami miegoti prašo aukščiausiojo, jog ryte būtų Velykos…

Tai va, likimo draugai – mes gi galime dovanoti knygas! Na, vienais metais kvapias druskas į vonią, kitais knygas. Ir taip iki begalybės. Gerai?

Pasipuošiau, susišukavau ir vardiju kelias idėjas. Bet prieš tai ši nuotrauka.

Didįjį šeimos žmogų kamuoja svarbiausio šių metų klausimo, „užsakyti masažą ar padovanoti čekį į knygyną?“. Ir tas, ir tas gerai, mielasis.

Taip. O dabar jau tikrai. Idėjų sąrašas.

1. Dovana mamai. Nė nebandykit dovanoti kokios nors kulinarinės knygos. Nebūkit kiaulės.
Bet galite pamėginti ją pradžiuginti šią vasarą mirusios žymios filmų kūrėjos Noros Ephron knyga „Tas nelemtas mano kaklas„. Žinot „Nemiegantys Sietle„, „Kai Haris sutiko Salę„? Tai va. Apie tą ir kalbu. Aišku, jei jūsų mama alergiška moteriškam humorui, meilei ir jai dar toli gražu ne 40 – galite paieškoti ir kitos dovanos.

Knyga dalyvauja akcijoje

2. Dovana karjeristui. Bet kas iš Jane Austen kūrybos. Trust me. Skubi, bėgi žmogus, o tada nukrenta šiltas švelnumo lašas. Jokiu būdu neapsikiaulinkit dovanodami įvairius „Šiuolaikinio samurajaus kopimas į menedžmento piramidę“ tipo patarimų vadovus. Tikiu, kad galite daugiau nei tai.

2. Dovana besiskundžiančiai draugei. Nesukit galvos. Jei nepadės „Bėgančios su vilkais„, tuomet nepadės niekas. 

3. Dovana ekologui. Sunku? Visiškai ne. Ir jokių išlaidų. Padovanokit kokią nors savo knygą, arba knygą iš komiso. Juk Ekologiška neskatinti naujų knygų leidybos (ypač kai jos storais viršeliais, arba stambesniu šriftu nei reikėtų, arba su per didelėmis paraštėmis, arba…). Kita vertus, jei jūsų ekologas labai progresyvus, šis planas gali neišdegti. Tuomet lieka tik viena išeitis:

Už tokią dovaną turėtų dėkoti visą likusį gyvenimą.

4. Dovana jauniems tėvams. Daug ko neprigalvosit… Vis tiek labiausiai apsidžiaugs kažkuo, kas sietųsi su vaikais. Tiesa, kuo vaikas vyresnis tuo laisviau galit jaustis rinkdami knygą. Kad ir šita visai miela atrodo. NA, bent jau tikrai geriau nei visi jėgos vadovai, „Kaip užauginti protingą vaiką“ arba „Vaiko smegenų mankšta nuo gimimo iki 3 metų„. Apie visas knygeles, kurios žada iš kalbėti dorai nemokančio mažiaus padaryti finansų genijų nė nepradedu kalbėti.

5. Dovana lietuvininkui. Kaip duoklę paskutiniam išėjusiam didžiajam lietuvininkui galėtų būti Viktorijos Daujotytės knyga – „Justino Marcinkevičiaus žemė. Žmogaus šiapus„.

Aš visą gyvenimą

Nemoku, kad medis tylėtų,

Kad laukas ko nors neištartų

Žaliu ir giliu bosu.

Girdžiu, kaip šaukia akmuo –

Turbūt užkliudytas prie vartų,

Kaip meiliai kuždasi pievoj

Milijonai žolės balsų.

Nesusilaikiau. Atleiskit už lyrinį nukrypimą.

6. Dovana neskaitančiam draugui. Pradžiuginkit žmogų. Knygos būna ir su paveikslėliais.

Patikėkit, nenusivils.

7. Dovana intelektualui. Tikrai neprašausit su šiuo metu JAV labiausiai linksniuojamu autoriumi. Po nepaprastai ilgos ir sėkmingos karjeros jis tiesiog nutarė liautis rašytis. O kad jūs žinotumėte kokį šurmulį literatų bendruomenėje sukėlė šio autoriaus noras sustoti!.. Na, bet jūsų intelektualusis draugas ar draugė tikrai žinos (P. Roth nutarė nustoti rašyti būdamas tik 74 m.).

8.

Dovana tėčiui. Mark Winegardner „Krikštatėvio sugrįžimas„. Aišku, būtų galima dovanoti kokią nors rimtą istorinę knygą. Bet juk šventės. Pradžiuginkit tėtį storu tomu elegantišku viršeliu, kuriame netrūks kraujo ir veiksmo, o svarbiausia – gi Krikštatėvis.

9. Dovana nerimaujančiam draugui. Taigi yra išleista knyga apie Barą! Prie knygos galite pridėti ir ką nors iš „IVTKGYG“ repertuaro.

10. Dovana jaunajam politikui, kuris turi išlaikęs humoro jausmą.

11. Dovana hipiui. Atsipalaiduojam…

14. Dovana romantikui. Pavyzdžiui, neseniai perleista Marinos Cvetajevos eilėraščių rinktinė, papildyta geru pluoštu naujų Ramutės Skučaitės vertimų. Vis tik M. Cvetajevos 120-metis.

Arba. Arba J. W. Goethe. Kodėl ne. Labai gražus ir jautrus leidimas…

Augalų ir gyvūnų metamorfozės. Gimtis, augimas ir mirtis – tai, ką mums visiems skyrė gamta,  nepaisant to, tu žmogus ar kadagys.

Dovana mylimajam. Cha, cha! Nesitikėkit, čia nepadėsiu. Jei nežinot, ką dovanoti savo antrai pusei – kažkas negerai.

Tai va. Dar būtų galima tęsti. Bet manau, kad ant šiokio tokio keliuko užvedžiau. O jau toliau ir patys kažkaip kažkur nueisit. Be to aš ir pati dar niekam nieko…

tssst. Tyliu.