naujoji-vu-biblioteka-vu-bibliotekos-nuotr-60520897

Sekmadienio rytą Vilniuje negailėjome sau kavos. Mūsų laukė ilga kelionė, bet prieš tai – ekskursija po VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą. Tai – ambicingas, kruopščiai planuotas ir vykdytas projektas. Apie jį pirmą kartą išgirdau dar gyvendama Vilniuje. Pamenu, po paskaitų užsukau pas draugą Vincą, o jis ėmė pasakoti  apie išorinių sienų medžiagų pasirinkimus. Norėdama mandagiai palaikyti pokalbį pasvarsčiau, ar dar būsiu gyva kai tas ufonautiškas projektas taps realybe. Vincas tik pažiūrėjo į mane, smulkią neišmanėlę, ir kantriai apšvietė, jog laukti teks ne taip jau ir ilgai.

Ir iš tiesų. Šiemet vasario pradžioje MKIC’as atvėrė duris.

Tiesa, iki tol reikėjo persikraustyti – daugiausiai iš fakultetų pervežti apie 800 tonų knygų.

Bet dabar darbas baigtas. Na, beveik. Ne visi 70 km. lentynų jau užpildyti. Bet diena po dienos…

IMG_3173

Pirmas įspūdis – erdvė ir šviesa. Kol laukėme atvažiuojant Vinco (jis ne tik mano bičiulis, bet ir VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas bei geriausias 2011 metų bibliotekininkas) paleidom Mažąjį šeimos žmogų pasiganyti erdviame fojė, o patys įsmukome į patogias ir stilingas kėdes.

IMG_3161

Aš, aišku, nuolat taisiausi lūpų dažų kontūrą ir vis aikčiojau, koks nuostabus natūralios šviesos išnaudojimas – gigantiški langai, stiklinės lubos. Vyrauja balta spalva, bet kas keisčiausia – patalpos tikrai neatrodo sterilios. Didžiules erdves sumažina ir jaukina prie kiekvieno staliuko stovintys stilingi šviestuvai. Vėliau Vincas paaiškino, kad siekiant taupyti elektrą, bendras apšvietimas vakare yra išjungiamas, o bibliotekos lankytojai skatinami naudotis šviestuvais. Ir tuoj pat mums pademonstravo, kad šviestuvai ne bet kokie – galima pačiam pasirinkti pageidaujamą šviesos intensyvumą. Man tatai pasirodė itin erotiška… Vincas paantrino, kad gali būti, jog MKIC’e tvyro erotiška aura. Darbuotojams net teko kuriam laikui užrakinti neįgaliųjų tualetus – bibliotekos grožio įaudrinti studentai poromis įsmukdavo į juos ir atsiduodavo dar neatėjusio pavasario aistroms. Ak, ta katinėlių ruja…

IMG_3178

(negi ne erotiškos formos?)

Biblioteka dirba 24 valandas per parą. Klausiau Vinco ar toks grafikas pasiteisina – pasirodo, kad taip. Sekmadienį ar pirmadienį naktį čia galima rasti kad ir apie 100 skaitytojų.  Ir čia pat pasakojo kaip naktiniai bibliotekininkai rašo, „2.15 min. 80-metis lankytojas vis dar skaito“ arba „6. 15 min. du skaitytojai rodos pasiruošę sulaukti aušros„.

Pirmieji naujos dienos lankytojai pasipila jau nuo 7 valandos ryto. Per dieną vidutiniškai apsilanko apie pusantro tūkstančio lankytojų. Tai yra visai nemažai, juolab, kad dar net ne egzaminų metas.

MKIC’e skatinamas kuo didesnis lankytojų savarankiškumas, tad ir darbuotojų sąlyginai nedaug – tik 60. Knygas rinktis, pasiimti ir gražinti galima patiems. Prireikus bibliotekininko pagalbos su juo bendrauti galima tiek virtualiai, tiek asmeniškai.

IMG_3159

Mūsų ekskursija prasidėjo laisvalaikio zonoje, kurioje galima vartyti įvairius albumus, žaisti kurį nors iš krūvos žaidimų, nesilaikant tylos įstatų bendrauti su draugais. Vėliau kėlėmės į tylesnes skaityklas. Ten Vincas parodė mūsų visų susižavėjimo sulaukusias asmeninio darbo vietas.

IMG_3171

Dėstytojai čia gali įsikurti iki pusmečio. Studentai kelioms dienoms. Na, gal ir ilgiau, priklauso nuo poreikio. Pušų vaizdas už lango, švarios grindys, baltos kėdės – kaip tokioje vietoje nesijausti svarbiam ir kaip neatsiduoti mokslams. Tiesa, Vincas gana greitai mus „nuramino“ – norintys įsikurti asmeninio darbo vietose jau stovi ilgose eilėse.

Ir aš stovėčiau jei būčiau jauna ir panašiai…

IMG_3186

Nereikia nukabinti nosies. MKIC’ui svarbus kiekvienas lankytojas. Vincas aiškino, kad stalai skaityklose įrengti šachmatų principu – taip sukuriant privačias erdves. O tie, kas nori pažiūrėti į kitus bei parodyti save, taip pat ras vietą. Jauni tėvai gali ateiti ir su vaikais (kchem, kchem) – yra jaukūs vaikų kambariai. Su žaislais, knygelėmis ir lietuvių dizainerių kurtu kilimu/dėlione. Mūsų vaikai, genami galingo dekonstrukcijos šauksmo, iškart prilipo prie jo, o pareigingasis Vincas vėliau lyg tarp kitko ėmėsi kilimą vėl surinkinėti į vieną visumą. Tuo metu beveik pasiūliau kraustytis pas mane į Klaipėdą. Praverstų namuose. Tik kažin ar jo žmona būtų sutikusi. Paklausiu kokį kitą kartą.

IMG_3193

Man patiko ir tai, kad bibliotekoje kiekvienas gali saugiai laikyti asmeninius daiktus. Mažasis šeimos žmogus iškart niekieno neraginamas išbandė tą galimybę. Tiesa, į mobilųjį „boksą“ pasidėjo ne arbatą ar mylimiausią pliušinį meškiuką… Dar mažas, atleistina.

IMG_3182

Pavargus nuo studijų galima išsitiesti ant samaninio gulto ir paspoksoti į vėjo genamus debesėlius ar graudžiai linguojančias pušeles. Gal net ir nusnūsti. Vis mėginau iškvosti Vincą, kiek laiko galima neišeiti iš bibliotekos, „O jei parą? O jei dvi paras?„. Vincas mane tikino, kad jei skaitytojas nieko blogo nedarys – jis gali būti tiek, kiek jam reikia, „mes nesekame skaitytojų“.  Spėjų, kad iš MKIC’o galėtų išginti tik noras išsimaudyti. IMG_3190

Klausiate apie technologijas? Na, taip, kaip ir reikia tikėtis MKIC’as ir čia atrodo tikrai negėdingai. Štai, ką rašo jie patys,

MKIC paslaugų išskirtinumas – pačių moderniausių technologijų taikymas informacijos paieškai, jos apdorojimui, žinių įsisavinimui ir sklaidai. MKIC kompiuterinės darbo vietos sukurtos šiuolaikinės kompiuterinės debesijos principais, įdiegti aktualiausi vartotojams programinių įrangų paketai, visose centro erdvėse veikia belaidis spartusis internetas. MKIC sudaryta galimybė terminuotai nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, vaizdo kamerų ir fotoaparatų panaudai. Lankytojai gali naudotis moderniausia demonstracine ir dokumentų dauginimo įranga (multifunkciniai greitaeigiai skeneriai, 3D spausdintuvas, išmaniosios interaktyvios lentos, vaizdo projektoriai).

O dabar laikykitės. Aš pati savo liaunomis kojomis stovėjau šalia tikro 3D spausdintuvo! Veikiančio! Ir bibliotekos lankytojai gali juo naudotis nemokamai (tiesa, reikės susimokėti už medžiagas). Spausdinkitės miestų maketus ar individualius santechnikos vamzdynus – pasinerkite į ateitį.

IMG_3163

Pačiam Vincui MKIC’as imponuoja jaukumu, „nors tai modernus pastatas – jis labai jaukus„. Sutinku – vieta, kurioje yra galimybė skaityti knygas ir gerti kavą vienu metu negali būti nejauki.

Jei dar nebuvote – aplankykite vieną svarbiausių Vilniaus šviesulių. Tikrai verta. MKIC’ą lengva pasiekti bet kokiu transportu. Žaliesiems entuziastams įrengta 200 vietų dviračių stovėjimo aikštelė.

Tikrai nepapasakojau visko, ką išgirdau. Erdvės didelės ir jose visko tiek daug. Gaila, mes jau buvome gana pavargę po knygų mugės. Mažasis šeimos žmogus priešinosi visoms pastangoms jį atplėšti nuo panoraminio lifto, ar išlankstomų gultų, ar … (įrašykite bet ką, kas būtų bibliotekoje).

Galiausiai susitarėme, kad vasarą ar vėlyvą pavasarį dar kartą apsilankysime MKIC’e, susėsime jo pušelių pavėsyje, kalbėsime neskubėdami ir t.t.

IMG_3177

Čia nuoroda į bibliotekos svetainę.

O čia senas interviu su Vincu.   Ačiū jam už ekskursiją, kad parodė kaip transportuojamos knygos (kosmosas, draugai!), kur gražūs vaizdai tualetuose. Ačiū, kad buvo su gražiu megztiniu ir maloniai šypsojosi. Ačiū, kad po sunkios dienos knygų mugėje (teko dirbti bibliotekos zonoje) nepatingėjo atsikelti ir atvažiuoti papasakoti apie MKIC’ą.

Už nuotraukas ačiū Didžiajam šeimos žmogui. Išskyrus pirmąją. Ji bibliotekos.