Šiandien galvoju apie daug dalykų. Apie šaltį. Apie kepenėles su grietinėlės padažu. Apie paskutinį savo sapną, kuriame su Džeimsu B. šokinėjome ant šieno rulonų. Ak, tas Džeimsas toks šmaikštuolis…
Galvojau, kaip noriu paslankioti po gražų knygyną. Kaip noriu turėti savo gražų knygyną.

Tada prisiminiau Lenkiją. Kadaise su draugu važiavome pigiai paatostogauti. Studentiškos išgalės, laisvės troškimas ir pan.

Lenkijoje buvo karšta. Lenkijoje buvo nuostabūs žmonės. Ir visokių keistenybių – kaip parkas su būriais povų, kavinėse skaitantys dėdės ar akliname apšepusiame kieme stovinti visai nemaža Jėzulio skulptūra.

Untitled-1

Lenkijoje atradau malonumą fotografuotis su milžiniškais gražiais vyrais. Kai kurie jų buvo nelabai apsirengę, bet šitais nesidalinu. Tikiu, kad suprasite mane.

Žodžiu, Lenkijoje yra Krokuva. O Krokuvoje, vos kelios minutės nuo triukšmingiausio ir centriausio centro, yra griuvėsiais kvepianti gatvė. Joje Massolit books and cafe„. Tai, mano draugai, yra pats gražiausias knygynas, kuriame man yra tekę būti. Jo vingiuoti koridoriai, maži, knygų ligi pat lubų prikrauti kambarėliai, spalvingais užtiesalais užtiestos sofos ir foteliai man sapnuojasi iki šiol. O dar kavinė! Senovinėmis nertomis staltiesėmis puošti stalai, pyragai ir pyragaičiai. Jauki atmosfera, jokio prekybos centro kvapo ir jausmas, kad tai vieta, kurią sukūrė tikrai knygas mylintis žmonės. Na, žinote, tikrai knygas mylintys žmonės šiek tiek skiriasi nuo žmonių, kurie mėgsta sakyti „dievinu knygų kvapą!“… Tikrai knygas mylintys žmonės mėgsta ne tik jas uostyti, bet ir skaityti.

Massolit-kraków

Galėčiau ten gyventi. Laipioti kopėtėlėmis iki viršutinių lentynų. Graužti sausainius. Ir niekada nenusileisti žemyn.

Pasaulyje yra daug kitų gražių ir jaukių knygynų. Tiesiog aš jų nepažįstu.

192

Kas tie Massolitai, klausiate? Masonai, musonai? Skaitėte „Meistrą ir Margaritą? Tai literatūrinės organizacijos akronimas (literatūra masėms). Ji niekada neegzistavo.

IMG_5532-800x533-640x4261

(O, panašus šviestuvas kabo gražiosios Ežių Princesės virtuvėje ir gintaro muziejuje…)

Štai taip. Parodžiau gražiausią knygyną pasaulyje. Jaučiuosi atlikusi savo žmogiškąją pareigą. Galiu ramiai eiti valgyti šįryt keptų keksiukų. Bananiniai.

DSCF0020

Knygyno neišgalvojau. Buvau jame. Net pirkau šį bei tą (knygų). Gavau gražų skirtuką. Vėliau prisipirkau auskarų. Bet tai jau kita istorija.

P.S. Visai pamiršau Jėzuliuką akliname kieme. Štai, prašom.

Untitled-1.