Tokia ta ir didžioji mūsų kelionė. Net Prancūzijos sienos nekirtome. O jau buvo užsakytas viešbutis vos pora šimtų metrų nuo jūros, jau laukė baltos uolos, jau laukė Atlantas, draugai, piratai ir kriauklės… Mažasis šeimos žmogus apsirgo, tad beveik pusei savaitės užstrigome gražiojoje Briugėje. Susipažinome su belgiškais medikais (puikūs!), pasikeisdami su Didžiuoju šeimos žmogumi šiek tiek pasivalkiojom po senamiestį, bet vis tik daugiausiai laiko praleidom viešbučio kambaryje statydami kaladėlių bokštus, žiūrėdami NGC („Dog whisperer“) ar Discovery kanalą („X machines“ – kaip man patiko ši laida!).

Hugo van der Goes „Death of a Virgin“. 1470-1471.

Rašau mums jau važiuojant link Olandijos pasienio. Nenoriu grįžti į Lietuvą. Ne tik dėl to, kad gal dar neprasidėjo šildymo sezonas ar kad grįžus turėsiu sutvarkyti kalną skalbinių. Nenoriu, nes jaučiuosi tikra išdavikė žiurkė – nenoriu į mūsų uostamiesčio sąstingį. Taip – nuostabus tas provincijos ramumas, viskas ranka pasiekiama, viskas sava, jokio  pretenzingumo, visus pažįstamus sutiksi išėjęs išnešti šiukšlių, niekas nelaksto it išprotėjęs… Ir va, būtent – taip ramu, kad net baisu. Norisi jausti miesto širdį plakant, o ne vangiai lapatuojant.

Girdžiu mintyse standartinių komentatorių unisoną “tai ir kraustykis į savo didmiesčius čia neverkus”. Pagalvosiu.

Gerard David „The Judgment of Cambyses“. 1498.

Neturėjau kada kelionėje skaityti. Net ne į visus laiškus ar žinutes atsakiau. Svarbiausia, kad Mažasis šeimos žmogelis jau jaučiasi gerai. O tų Prancūzijų dar tikrai bus.

P.S Jau grįžom. Kelte pamečiau savo telefoną. O su juo ir visą galeriją – foto iš mūsų katastrofų kelionės, Mažojo šeimos žmogaus pirmieji žingsniai, košės, pakalbėjimai ir etc. Klaipėda kaip ir maniau pasitiko lietumi, stingdančiu šalčiu, purvu, neįjungtu šildymu. Dėl to šį įrašą iliustruoju didžiais meno kūriniais, kuriuos Briugėje aplankiau Groeninge muziejuje. Kažkaip mano menką, vienos moteriškės nesėkmę ir mizerį ima ir sutaurina.  Vien savo buvimu.

Kitais žodžiais tariant – ne tik L. Donskis mėgsta senąją flamanų tapybą.

Bent pašto dėžutėje buvo mielas atvirukas iš Vietnamo. “Yes!” žurnalas ir kvietimas atsiimti dvi knygas, atsiųstas „Metodikos“ leidyklos. Ačiū jiems. Leidžia nuostabias knygas žmonės. Tegu žmonės skaito.