Su Didžiuoju šeimos žmogumi stengiamės neatsilikti nuo gyvenimo aktualijų. Tad vakar nuvažiavom pažiūrėti Džeimso Bondo.

Ar pastebėjot, kad šis agentas 007 žiūri nepaprastai liūdno kačiuko akimis? Vos jį pamačius, kilo sunkiai nugalimas noras jį įsisūnyti ir kasdien maitinti morkų tortu, pica, kepta antimi ir t.t. Sulaikė tik mintis, kad jau turime vaikelį, kuris, sakyčiau, yra nė iš tolo neprimena liūdno kačiuko.

Taigi jei ne Mažasis šeimos žmogus, Džeismo Bondo gyvenimas galėjo susiklostyti visai kitaip.

O nuo tos minutės kai pamačiau J. Bardemą negalėjau nustoti galvojusi kaip siaubingai noriu sisioti. Buvo smagu. Ypač ta dalis kai po filmo pirkome ksilofoną.

Bet stop. Ne apie tai. Atvažiavus į  „Akrop..“ mus pasitiko didžiulė – spėkit kas? – ogi Eglutė. Aukšta, žalia, puošni. Iškart užplūdo nuostabi šventės dvasia. Nepaisant to, kad buvo tik lapkričio 11, o miestą drengė nemalonus vėlyvo rudens lietus.

Tikrai nesiruošiu madingai putoti dėl begėdžių kapitalistų manipuliavimo jautriais potencialių pirkėjų jausmais. Manau, kad kaip tik turime būti dėkingi žmonėms (ar kapitalistams), kurie stengiasi praskaidrinti niūrią atmosferą, išvaduoti mus nuo chroniško liūdesio. Štai aš, pavyzdžiui, žadu nusipirkti daug Kalėdinių lempelių ir jomis išdekoruoti visus buto langus. Didysis šeimos žmogus bandė apeliuoti į gaisro tikimybę ir elektros kainas, bet tvirtai apgyniau savo pozicijas.

Anksčiau nė nenumaniau kaip sunku Kalėdų dvasiai ateiti į mūsų šalį. Tad liaukimės piktintis kūčiukais parduotuvėse iškart po lapkričio 1-osios, geriau susivienykime ir padėkime jai ateiti.

Tik pažiūrėkite su kuo šįkart narsioji dvasia turi reikalų:

Utiutiu… Ne juokai.

Ačiū Didžiajam šeimos žmogui už iškalbingą dokumentaciją.

***

O visai rimtai – kažkas negerai!!! Turėjau laisvą vakarą, pusę picos, Didįjį šeimos žmogų, o laiką praleidau konstruodama savo ir Džeimso Bondo šeimyninę nuotrauką.

Ar jums taip būna?

Nors kartais?