Vienas kiškis, trys lapės ir darni šernų šeimyna – tiek draugų vakar naktį sutikom kelyje Nida-Klaipėda. Didysis šeimos žmogus vaikščiojo į fotografijos paskaitas, o aš su mažuoju žmogumi varčiausi prie jūros (tai yra vingiavau, mėčiau akmenukus ir plekšnojau bangeles). Visą šią savaitę skystėjančias turistų gretas Nidoje skiedžia kasmetinis fotomenininkų seminaras. Išsiruošėme ir mes vienai dienai, mat Didysis žmogus dalyvavo „Nida Off“ programoje.

Nida tokia pat. Kas antras praeivis su seminaro kortelėmis. Kas ketvirtas ir su kortelėmis, IR su visa foto-technika. Nieko naujo. Belaukdami „Nida Off“ sėdėjome tokioje pižoniškoje valgykloje – prie pat marių marelių. Turbūt dėl to už palaikius patiekalus nulupo devynis kailius. Bet nesiskundžiu. Viena akimi mačiau Rūtą Michelkevičiūtę (arba jos antrininkę), kita – kelias gausias vilniečių šeimas. Na, bet pasakykit, kas su ta miestų konkurencija?! Pati gi gyvenau Vilniuje, bet va, žiūrėjau į baltu paspirtuku riedantį labai apvalų šeimos tėtuką, brangiais čiulpinukais apdalytus vaikus , mamą su a la minimalistine, bet suprask originalia suknele ir galvojau “fff.. vilniečiai, zuikučiai”. Matyt mane paveikė uostamiestis.

Kita vertus, atsikėliau šįryt septintą, atsidariau Vilniaus knygų festivalio programą ir bangavau visokias ilgesio bangas. Norėčiau pabūti šį savaitgalį Vilniuje. Bet neišeis. Kas galit, nueikit už mane. Pažiūrėkit, kur ten programoj žadama rūtų daržely putė pražydo… (http://www.knygufestivalis.lt/lt/p/programa-110)

 

Čius. Baigiu ryt likusius vaflius (smėlis-šokoladas) ir einu toliau skaityt „Dingusio horizonto“.

Aj, ir pažiūrėki, kokių grožybių į „Nida Off“ nuvežė Didysis žmogus. Likusios http://www.flickr.com/photos/pauliukas/

Ėėėėgi, o čia mūsų palapinė. Kažkur kitoje pusėje laigau su arbata ir mažium.