Prisiminkim dainą, kuri itin tinka šiam rogučių periodui.

Ji yra mano mylimiausių dainų dešimtuke. O graži dokumentinė nuotrauka gimė laukiant Mažojo šeimos žmogaus košės atvėsimo ir žaidžiant su įstabia „pudding camera” mano mobiliajame telefone.

Parašyti norėjau apie siuntinuką, kurį grįžusi iš jogos užsiėmimo radau padėtą ant mažylio vežimo. ĮSPĖJIMAS!!! Mama, tau knygutė nepatiks, tad gali neskaityti. Visų kitų atsiprašau už asmeniškumus.

Edward Gorey yra vienas fantastiškiausių iliustratorių. Gal derėtų sakyti „buvo”, bet kūryba gyva, tad turbūt neklystu sakydama „yra”.

Ši maža samaninė knygelė yra garsioji E. Gorey abėcėlė. Vienas puslapis – viena raidė, viena iliustracija, vienas sakinio ilgio lakoniškas pasakojimas. Kiekviena raidė primena vis kitą nelaimėlį vaiką, o kiekviena iliustracija ir pasakojimas nurodo jo mirties aplinkybes. Žavi rimas, kuris tolygiai jungia visus pasakojimus. Negalima atsispirti ir lakoniškumui su kuriuo žvelgiama į fatališką blyškiųjų mažylių lemtį. Tuoj parodysiu kelis man labiausiai patikusius.

Makabriška. Ši iliustracija viena mylimiausiu. Tik pažiūrėkit, kaip ramiai Basilis išeina su lokiais. Likimą reikia priimti stoiškai.

O šis! Ir pavartotas ne koks kitas terminas, o praėjusiais šimtmečiais dvelkiąs ennui. Pritrūkau kvapo.

Kche, ieškojau, koks likimas ištiks vaiką, nešantį mano vardo pirmąją raidę. Pompastiška.

Šis man patiko. Tokia nekalta situacija ir toks užtaisas.

Mes gyvename prie traukinių stoties.

Neįdedu Didžiojo šeimos žmogaus raidės. Nesigavo nuotrauka. Bet tai yra „P”

„P is for Prue trampled flat in the brawl„

Norėdama kompensuoti, pasidalinsiu mažiuliu, prapuolusiu purvyne.

Kaip jau pastebėjote, pasakojimai atrodo gana lengvabūdiški. Praleidžiamos detalės, nesileidžiama į emocijas – tiesiog konstatuojamas faktas.

Knygelę galima priimti kaip gerą juodojo humoro dozę. Pati ją vartydama ir juokiausi, ir šiurpau. Tiems, kam būtinai reikia moralo galima susirasti ir jį. Taip jau yra – visų laukia ta pati pabaiga. Aplinkybės ir subjektai gali skirtis, bet esmė lieka ta pati. Galime trypti kojomis ir rautis plaukus, bet fakto nepakeisime – „I is for Ida who drowned in a lake„.

Klausiate ar ši abėcėlė tinka vaikams? Gal ne patiems mažiausiems. Bet ilgainiui… Kodėl gi ne. Vaikų humoro jausmas labai geras, gaila, dažnai yra numarinamas nespėjęs kaip reikiant atsiskleisti.

Tiesa, visada galite užsukti į Edward Gorey „namus” ir savo mažyliui nupirkti mįslingąją juodąją lėlę

Gero penktadienio ir gero savaitgalio! Man bus tikrai neblogas, nes turiu naują gražią suknelę (DVI!). Ačiū mano geram vyrui.