Sniegas maudosi saulėje, šunys skęsta tame sniege iki pilvukų (ir taip pat maudosi saulėje) bei justi visai malonus švenčių kvėpavimas į nugarą.

Visą vakarą klijavau nuostabų ir brandų atviruką, kuriuo noriu palinkėti a) nesirgti (peršalimas yra bjaurus dalykas, ypač per šventes). Dar linkiu b) geros nuotaikos, c) šilumos ir d) drąsos (juk suprantat, kad užsivynioti šaliką ant galvos ir prie jo prisegti Mažojo šeimos žmogaus prosenelės atiduotą vėrinį ir paskui demonstruoti rezultatą visai Lietuvai drąsos tikrai reikia?).

Iš mažų žmogelių užauga dideli žmonės. Bet tiems mažiems žmogeliams iš pradžių reikia, kad kiti (bent jau vidutinio dydžio) žmonės parūpintų vilnonių kojinyčių.

O dabar linksmoji dalis – užkulisiai.

(Nepaminėjau išskirtinių turbano formavimo gabumų)

Kažkas stebi ir mokosi.

Sakiau, mokosi.

Štai taip. O dabar gana. Šiuš kepti kūčiukų ir tvarkytis namų.

P.S. Tikrai rimtai – linkiu Jums gražių ir jaukių švenčių. Būkite laimingi ir skaitykite knygas (kartkartėmis aplankykite ir šį blogą).