Rytoj kartu su savo mažiausiuoju važiuosime į Šiaulius. Ir apsistosime „Šiaulių” viešbutyje. Jūs nė neįsivaizduojat kiek kartų svajojau ten pagyventi.

Praėjusią savaitę gavau dar vieno viešbučio, kuriame mielai ištiesčiau savo vargšes kojytes, bukletą. Tik negaliu tiksliai pasakyti, kur jis įsikūręs. Bet kad yra – esu visiškai tikra.

Žinot William Blake „Songs of Innocence and of Experience„? Būtent jos ir įkvėpė Nancy Willard sukurti šį „viešbutį”. Jei nežinot, užvesiu ir jus ant kelio. Supažindinsiu su garsiausiu mistikų gyvūnu. Jo pėdos apkabina visą Žemės rutulį, o prisiglaudimas prie jo širdies gali būti mirtinas. Tigras (arba paties W. Blake žodžiais „Tyger”).

Tiger, tiger, burning bright
In the forests of the night,
What immortal hand or eye
Could frame thy fearful symmetry?

In what distant deeps or skies
Burnt the fire of thine eyes?
On what wings dare he aspire?
What the hand dare seize the fire?

And what shoulder and what art
Could twist the sinews of thy heart?
And when thy heart began to beat,
What dread hand and what dread feet?

What the hammer? what the chain?
In what furnace was thy brain?
What the anvil? What dread grasp
Dare its deadly terrors clasp?

When the stars threw down their spears,
And water’d heaven with their tears,
Did He smile His work to see?
Did He who made the lamb make thee?

Tiger, tiger, burning bright
In the forests of the night,
What immortal hand or eye
Dare frame thy fearful symmetry?

Jei pasakysit, kad nepajutot šiurpuliuko – daugiau niekada su jumis nebesišnekėsiu (na, gal kokią savaitę).

Tigras yra tobulai gražus ir baisiai pavojingas. Ar grožis gali būti destruktyvus? Štai jums ir klausimas. Tigrą literatūroje turbūt būtų galima lyginti su Rože. Jei turėčiau kiek daugiau laiko, dar būtinai plačiau paminėčiau ir kelis J. L. Borges tekstus apie Tigrą. Bet gal kitą kartą. Kol kas užsukim į W. Blake nakvynės namus.

Čia apsistoja Tigras, Saulėgrąžos, Kačių karalius… Ten meška tarnauja vietoj lovos, angelai tvarko skalbinius, o drakonai dirba virtuvėje.

Protinga karvė įsitaiso debesyse, o vėliau juos valgo su duona ir sviestu.

Man pats žaviausias iš gyventojų pasirodė Kačių karalius. Štai jo laiško žmonai ištrauka:

Keep your whiskers crisp and clean.

Do not let the mice grow lean.

Do not let yourself grow fat

like a common kitchen cat.

Knygelėje pateikiamuose eilėraščiuose išlaikomas bleikiškas ritmas ir kalba. Tiesa, pačios iliustracijos labiau atspindi laikmetį, o ne paties W. Blake kūrinius. Tai gali kiek nuvilti, žinant, kad W. Blake tekstai buvo organiškai persipynę su jo paties pieštomis iliustracijomis. Rodau tą patį „Tyger”.

Na, o čia Tigras iš Nancy Willard knygelės.

He gave silver shoes to the rabbit

and golden gloves to the cat

and emerald boots to the tiger and me

and boots of iron to the rat.

 

He inquired, „Is everyone ready?

The night is uncommonly cold.

We’ll start on our journey as children,

but I fear we will finish it old.” N. Willard

Dar porą įdomybių apie W. Blake. Per visą savo gyvenimą (1757-1827) jis nebuvo palikęs Londono, bet tai jam netrukdė savo tekstuose aprėpti neįtikėtinų tolių. Nuo pat ankstyvos vaikystės šis poetas regėjo vizijas (kaip kad medis aplipęs angelais). Vėliau tvirtino galį bendrauti su mirusiaisiais. W. Blake buvo ne tik poetas, bet ir leidėjas, graveris. Jis tikino turįs pranašo galių. Maloniai nuteikia ir tai, kad jis išmokė savo beraštę žmoną skaityti, kad jie galėtų dirbti kartu. Kol buvo gyvas daugelio buvo laikomas pamišėliu. Populiarumas atėjo tik po mirties.

Ataskaitą baigiu.

Palinkėkite sėkmės Šiauliuose. O mes šiandien ir toliau švęsime pavasarį Klaipėdoje. Jau atidarėm iškylų prie jūros sezoną. Išsitraukėme sezoninius batus ir švarkus.