Pastaruoju metu atrodo, kad viršiju bet kokias gyvenimo leistinas greičio ribas. Aplink mirga kometos ir rudenio lapai. Kol kas niekur neprisiplojau.
Ant stalo stovi septynių naujų knygų kaugė. Storų ir didelių. Turiu jas perskaityti ir aprašyti. O naktį sapnavau, kad su draugais ėjome prie keisto balto molo pasižiūrėti į verpetuojančią jūrą. Pakeliui sutikome daug pensininkių, kurios kiekviena vedėsi vilnoniu siūlu į eilę surištus maltos bišonus, terjerus ir panašius gyvūnėlius.
Pabudusi labai lengvai sugavau sapno gijos pradžią. Tai – menininko Driant Zeneli video, kurį vakar vakare žiūrėjau parodų rūmuose. Trys žmonės ir antis baltai mėlyname laive, baltai mėlynoje erdvėje, supami vėjo ir laukimo. Kol nukrenta vaivorykštė.
Parodų rūmuose buvau veik prieš jų uždarymą. Planavau tik pasiimti man ten paliktas knygas, o likau ilgesniam laikui. Mat buvau sužavėta tarptautinės „Trip and Traveling. Introduction“ parodos (kuratorius Lorenzo Bruni, Italija). Turbūt kitokį efektą patirčiau jei po sales vaikščiočiau dieną, pailsėjusi ir ne viena. Bet džiaugiuosi, kad buvau jau sėdančios prieblandos metu ir veik viena. Pastebėjau, kad kai ekspozicinėje erdvėje tvyro lengva prietema, lengviau įsitraukti. Žodžiu, „Trip and Traveling. Introduction” žavėjo vientisumu. Veik visi kūriniai siūlė įvairias papildomas aplink esančių kūrinių skaitymo galimybes. Jau minėtas D. Zeneli buvo mano favoritas ir tuo stebiuosi, mat videomenas mane dažniau suerzina, o ne suintriguoja. Dar šiek tiek apie parodą atgnybiu iš jos pristatymo.
Kelionė, arba jos dokumentavimas ir pasakojimas apie ją, atskleidžia standartus, pagal kuriuos individas gali spręsti ir kalbėti apie istorinius faktus, sudarančius pasaulį. Marko Polo knyga „Milijonas“ ir kitų autorių dienoraščiai, parašyti Amerikos tyrinėjimo laikais, bei Džosefo Konrado, Marko Tveno ir Levo Tolstojaus apsakymai irgi remiasi šiais parametrais ir idėja pasiekti taip vadinamąjį „prarastąjį sodą“, kurio atradimas leistų suprasti žmogaus prigimtį.
Beje, kita parodų rūmuose eksponuojama paroda „What is Missing?” (kuratorė Julija Čistiakova, Lietuva-Prancūzija) dera su mano jau minėta paroda ir ją papildo.
Čia va taip J. Čistiakova aiškino idėjos gimimo aplinkybes.
„Kartą pokalbyje per meno mugę draugė iš Italijos paklausė, ko man trūksta? Po kurio laiko šį klausimą įrašiau „Google“ paieškoje. Nustebau tarp pirmųjų rezultatų aptikusi ištrauką iš mėgstamo autoriaus Ray’jaus Bradbury’io romano „451 Farenheito“, atsakančią į klausimą, ko trūksta visuomenei: esą informacijos kokybės, laisvo laiko jai apdoroti ir galimybės imtis veiksmų, nulemtų pirmųjų dviejų dalykų sąveikos“
Žodžiu, verta. Būtinai užsukite jei rasite minutę. Bet užsukite vakare. Kokią valandą prieš parodų rūmų uždarymą.
O aš judu prie to, ką planavau jums parodyti. Ne per seniausiai I. Simonaitytės bibliotekoje vyko šaunus renginys – jame buvo pristatyti garsių žmonių sudaryti literatūriniai meniu. Nuo pusryčių iki vakarienės, nuo skaitinio autobuse iki skaitinio terasoje (fone būtinai turi kurkti varlės). Rolandas Rastauskas, Marijus Mikutavičius, Kęstutis Navakas, Leonidas Donskis. Rinkitės tą, kuris jums artimiausias ir pasiduokite nuodėmingam malonumui priartėti prie mėgiamų asmenybių.
Kai kam nors pasakote jums labiausiai patinkančios knygos pavadinimą – pasakote kur kas daugiau nei išduodami mylimiausią spalvą ar miestą. O štai čia – net ne viena knyga, o visas jų rinkinys.
Garsiųjų meniu sudarytojų įvaizdis viešojoje erdvėje yra aiškus ir tvirtas – jokie interviu, straipsniai, TV ar radijo laidos nebepasako nieko naujo. O meniu leidžia pamatyti šias asmenybes visai kitaip, per jų rekomenduojamas knygas. Kalba kiekviena knyga ir kalba visos jos bendrai.
Skaičiau literatūrinius meniu ir žymėjausi, ką būtinai paragausiu pati. Išmėginkite ir jūs! Atleiskite, jei nuotraukų kokybė nėra labai jau įspūdinga – kaip visad skubėjau, o su savimi turėjau tik telefoną.
Paspauskite ant paveiksliuko, kad pasididintų, padidintame lange paspauskite dešiniame kampe esantį X ir nuotrauka padidės dar labiau. Juokinga instrukcija, gal ne visiems reikalinga, bet ką jau padarysi.
Tai nebedelskim, pirmyn. Leonido Donskio meniu.
Rolando Rastausko meniu.
Kęstučio Navako meniu.
Marijaus Mikutavičiaus meniu.
Skanaus draugai!
Parašykite, ką netikėto radote meniu, kokia knyga ar knygos patraukė akį.
P.S. Kirvių ir Now or Never fotografijos yra iš „What is Missing?” parodoje aptikto „Toiletpaper” žurnalo, kurį rengia du draugai Maurizio Cattelan ir Pierpaolo Ferrari. Galingas dalykas!
Tuščios lankytinų objektų vietos yra kūrinio, eksponuojamo „Trip and Traveling. Introduction” fragmentas. Bet nenužiūrėjau autoriaus.
iš meniu sudarytojų tikėjausi kažkokių elitinių leidinių negirdėtais pavadinimais, o, pasirodo, jie tokie… žemiški… gerbiu navaką už „plėšiką hocenplocą”, o mikutavičių – už steibecką ir townsend. o šiaip jau ne itin mano mylimas rora pasirodė labai artimas savo literatūriniu skoniu… nespręsk apie knygą iš viršelio, taip sakant…
Tikra tiesa. Atrasta bendra simpatija toms pačioms knygoms nuteikia kažkaip šiltai maloniai 🙂
Man su Rastausku bendros knygos patinka 😉