Samuel Noah Kramer „Istorija prasideda Šumere“
Beveik tūkstantmetis iki hebrajams užrašant Bibliją, o graikams „Iliadą“ ir „Odisėją“, šumerai jau turėjo užrašę visą savitą literatūros lobyną – mitus, epinius pasakojimus, raudas, himnus, patarles ir t. t. Juokaujama, kad šumerai buvo raštininkų tauta – svarbiausias apčiuopiamas jų palikimas – glaudžiai, smulkiai prirašytos molinių lentelių bei jų fragmentų rietuvės muziejuose. Iki šiol ne visos jos perskaitytos ir išverstos.
Tomas S. Butkus, „miestas turi funkcionuoti kaip kapiliarai, kaip kraujagyslės“
(Klaipėdos) augimo mastai buvo didžiuliai: žvejybos, medienos pramonė, laivų statybos pramonė. Bet miesto planuotojų vizijos ne visada pasitvirtindavo – žvejybos rajonas buvo suplanuotas 40 000 gyventojų, o jame apsigyveno tik 5000 gyventojų. Ir dabar jį pervažiavus matyti, kad tai urbanistinės džiunglės, projektuota ir planuota kaip pakliuvę.
Naujos rūšies gimimas
Simptomai: Tylos troškulys; Iš batų byrantys pušų spygliai; Kelios erkės pašikny; Nepaliekantis samanų kvapas; Laiko [...]
Knyga grįžusiai vasarai
"Prabėgo vasara - Palangoje visur tuščia. Uždarytas kurhauzas, kavinės, kioskai, viskas mirė. Gatvės pustuščios. Prislėgta nuotaika ir tikrai niūrus ir nuobodus gyvenimas. Nei kino, nei teatro, tik retkarčiais suruošiamas vakarėlis, bet po jovėl nieko. Net laikraščių negalima nusipirkti žiemą Palangoje" ("Diena", 1933 m. 76 p.)
Paskutinės vasaros aistros Palangoje
-Prispirksim daug vodkės. - Jo, o tada galėsim vodkinti. Blogas elgesys, žinau, klausytis svetimų pokalbių. [...]
Laiškų laiškais karveliais ir raketomis
Sveiki, pūkeliai, Pro šalį šmėžuoja koplytstulpiai, ledynmečių pėdsakai, grybautojai, gandrai, žodžiu, Žemaitija. Automobilis šokinėja kelio [...]
Kelio dienoraščio bandymas
Kas kad neturiu pinigų išvykai į Vanuatu. "Reikia šia diena gyventi" kaip tik rašo draugė iš super karštos bene Transilvanijos. Vadovaujantis šia akivaizdybe juk visai legalu aprašyti kelią iš Šiaurės Lietuvos į Vakarų Lietuvą ir džiaugtis prošal skrendančiais kaimų kilometrais.
Žemėlapių ir atradimų dienos
„Man gimus mama nusistebėjo: „Koks gražiukas Tvimsiukas, švelnutsi kaip Vešlivešli Sala. Tavo vardas bus Putšimėlis“. Mama mane pabučiavo, o tėtis pakėlė ant delno ir parodė pasauliui, žvaigždėms ir mėnuliui. Jis tarė: „Štai mūsų naujagimis Putšimėlis!“ Mane išvydo visas pasaulis, o aš pamačiau, koks tas pasaulis didelis: viršuj dangus, apačioj mano slėnis ir mano šeima vidury“
Sekite mane: