Orikse

Orikse
  • Daisy Johnson „Everything under“

    Daisy Johnson „Everything under“

    "Everything under" yra beveik pažodinis Edipo mito perpasakojimas. Tik vietoj Tėbų veiksmas vyksta Anglijoje. Edipas yra mergina, kuri bandydama paslėpti savo tapatybę persirengia vaikinu (Margo/Markusas). Karalienė Jokastė yra laisvų pažiūrų baržos savininkė Sara, karalius Lajas - aklas baržininkas.

  • Apie knygos rašymą

    Apie knygos rašymą

    Taip nutiko, kad parašiau knygą. Rašiau žiūrėdama į Šv. Petro bažnyčios bokštą per savo kambario langą Rygoje. Toje pačioje Rygoje kavinėje, kur susikaupti neleido balandžius iš kavinės vaikanti įsiutus padavėja. Rašiau tuščiame Saremos salos viešbučio restorane. Rašiau Klaipėdos kavinėse, traukinyje į (ir iš) Vilniaus, prie stalo, kieme, ant sofos, lovoje.

  • Andrea Wulf „The Invention Of Nature“

    Andrea Wulf „The Invention Of Nature“

    Sakoma, kad A. von Humboldo vardu pavadinta daugiausia dalykų pasaulyje – gyvūnų rūšys, vandenyno srovė, augalai, asteroidai, miestai ir miesteliai, nacionaliniai parkai, įlankos, ežerai, kalnai ir t.t., o kur dar įvairios švietimo įstaigos, gatvės, monumentai.

  • G. Saunders „Lincoln in the Bardo“

    G. Saunders „Lincoln in the Bardo“

    From nothingness, there arose great love; now, its source nullified, that love, searching and sick, converts to the most abysmal suffering imaginable (46 p.)

  • Miglės Anušauskaitės „Dr. Kvadratas“

    Miglės Anušauskaitės „Dr. Kvadratas“

    Svarbu yra... pasakyti apie pasaulį kažką naujo. Bet ne kokią bereikšmę bendrybę! ...Ir ne kokį niekam neįdomų faktelį. (M.Anušauskaitė, 47p.).

Žemėlapių ir atradimų dienos

By |birželio 23, 2015|Dienoraštis, Knygos|

„Man gimus mama nusistebėjo: „Koks gražiukas Tvimsiukas, švelnutsi kaip Vešlivešli Sala. Tavo vardas bus Putšimėlis“. Mama mane pabučiavo, o tėtis pakėlė ant delno ir parodė pasauliui, žvaigždėms ir mėnuliui. Jis tarė: „Štai mūsų naujagimis Putšimėlis!“ Mane išvydo visas pasaulis, o aš pamačiau, koks tas pasaulis didelis: viršuj dangus, apačioj mano slėnis ir mano šeima vidury“

Bruno le Coutre. Mano miestas Klaipėda. 1900–1939 metai

By |gegužės 13, 2015|Knygos|

„Velionis mano broliukas sykį buvo apkaltintas kaip nelabai padorių piešinių autorius. Viena susijaudinusi mama pasiskundė klasės mokytojui. Šis nenurimstančiai poniai pasakė: „Ką padarysi, tai šiuolaikinis jaunuolis, kuris savarankiškai šviečiasi pažindamas žmogaus kūną ir kada nors bus gydytojas.“ Paskutiniai žodžiai ne visiškai atspindėjo tiesą. Su jaunuoliu akis į akį jis, matyt, kalbėjo visai kitaip.“

Flamenkas – dainuojantys varguoliai, flamingai ir flamandai

By |kovo 2, 2015|Dienoraštis|

Tvirtinama, kad jau 500 m. prieš mūsų erą graikų meno dirbiniuose buvo vaizduojamos su flamenku siejamos šokio pozicijos. Romėnų laikotarpiu taip pat aprašomas Pietų Ispanijos teritorijoje gyvenusių žmonių dainavimas, su bronzinėmis kastanjetėmis šokančios gražios moterys.

„Pimp My Book“

By |vasario 17, 2015|Dienoraštis, Knygos|

"Pimp My Book" išlaisvina nuo neskaitymo kaltės. Tai kita knygų galimybė - knyga yra jos viršelis. Ir nieko daugiau. Tereikia sugebėti atsirinkti pakankamo ryškumo, svarumo viršelius.

Agnė Žagrakalytė. Klara

By |vasario 3, 2015|Knygos|

„Klara“ trikdo nuo pat pirmojo puslapio, o vėliau sutrikimas tik gilėja. Kartais sakoma, kad atversdami knygą atveriame duris. Pasirodė, kad atverčiant „Klarą“ atveriamas langas dangoraižyje. Aplink žyrant teksto fragmentams pro jį ir iškrentama.

Tai kaip ten iš tiesų yra – utopija ar antiutopija?

By |sausio 22, 2015|Knygos|

Pagrindinis darbo jėgos ir maisto šaltinis yra tobulos žmonijos priešaušryje išvesta nauja gyvūnų, storų, rūšis. Iš jų gaminamos skanios dešrelės, jie aria laukus ar (gerai apmokius) skalbia skalbinius. Fiziškai storai labai panašūs į žmones. Galima būtų sakyti, kad identiški - akys, plaukai, oda, rankos, kojos ir t.t. Bet kaip teisingai pastebėjo vieno mėsos kombinato darbuotojas (o gal darbuotoja, nebepamenu), nereikia gyvulio lyginti su žmogumi, prasidėdu sumaištis, juk ir istoriniais laikais, skerdžiant kiaules niekas nepergyveno, kad jų širdis labai jau panaši į žmogiškąją. Valgė ir nesiskundė.

R.Bončkutė: tautą didelę padaro kultūra

By |sausio 11, 2015|Pokalbiai|

"Metų“ kalbos skambėjimas jautriam, kaip pasakytų S.Daukantas, skaitytojui atveria tas prasmes, kokių nerandame žodžiuose. K.Donelaičio karta pradėjo, o romantikai dar labiau išplėtojo muzikalumo svarbą kūrinyje. Jie sakė, kad tai, ko nepavyksta perteikti žodžiais, reikia perteikti skambesiu, kūrinio muzikalumas turi sukurti papildomų reikšmių.

Sveikinimas

By |gruodžio 27, 2014|Dienoraštis|

Kaip keistai beskambėtų, turbūt šuniui turiu būti dėkinga už galiausiai patirtą šventinę nuotaiką.